Antro kėlinio pabaigoje lietuviai pirmavo net 30 taškų (56:26). Nepaisant to, tribūnos po kiekvieno sėkmingo šeimininkų epizodo ūžė taip, tarsi jų favoritai triuškintų priešininkus.
Ir netrukus iš tiesų brazilai puolė vytis Lietuvos komandą devynmyliais žingsniais.
„Brazilai po pertraukos pabudo, pradėjo aktyviau gintis, agresyviau žaisti puolime. Ir palaikymas jiems šiandien buvo iš visų pusių. Savo ruožtu, mums antroje dalyje viskas nesisekė: ir baudų prisirinkome, ir leidome varžovams pelnyti taškus su pražangomis. Per vieneriass rungtynes parodėme, kokie galime būti geri ir kokie blogi. Reikėtų, kad tai nepasikartotų“, – akistatą komentavo puolėjas Jonas Mačiulis, aikštėje pasižymėjęs 10 taškų.
– Esate matęs, kad 30 taškų pralaiminčią komandą šitaip triukšmingai palaikytų žiūrovai? – Krepšinis.lt paklausė J. Mačiulio
– Gal ir nepamenu. Bet to buvo galima tikėtis. Panašiai buvo mums 2010 metais pasaulio čempionate Turkijoje, kai pirmose pusėse nuolat atsiriekdavome po 20 taškų ir tik po to imdavome jautį už ragų. O čia – šaunuoliai fanai. Jie džiaugiasi, kad jų šalyje vyksta olimpiada. Jei vyktų Lietuvoje, manau, būtų taip pat.
– Kaip brazilams pavyko kardinaliai pakeisti rungtynių eigą?
– Jie pakeitė gynybos sistemą, pradėjo dažnai keistis dengiamaisiais. Dideli puldavo Mantą Kalnietį, mažiukai bėgdavo po krepšiu. O mes nelabai ir ieškojome žmonių baudos aikštelėje, nes Jonas Valančiūnas prisirinko pražangų.
– O tokia galinga rungtynių pradžia patvirtino žodžius, kad esate pasiilgę varžybų?
– Iš tikrųjų, taip. Susikaupimas buvo super nuo pat ryto. Žinojome, kas laukia žaidžiant su olimpiados šeimininkais, ir buvome pasiruošę. Pirmą rungtynių dalį sužaidėme puikiai, be jokių priekaištų. O po to pradėjome nepataikyti laisvi. Būna.
– Pabaigoje nekilo panika?
– Panika gal labiau kyla žiūrovams. Mes – įpratę žaisti visokiose situacijose, tai – mūsų darbas. Tiesiog nepataikėme mesdami iš patogių padėčių.
