"Ekstrai" nepanoro papasakoti aplinkybių, kuriomis jos pavaldinys gavo gerai mokamą darbą Teisingumo teisme ir kokiomis savybėmis turi pasižymėti asmuo, pretenduojantis į šias pareigas. "Tai yra privatu ir konfidencialu. Apskritai nežinau, ar galiu su žurnalistais kalbėtis. Man reikia pasitikslinti, kokią galiu teikti informaciją", - kalbėjo M.Anciuvienė, patvirtindama visoje Europoje viešą paslaptį, kad eurobiurokratai - pasaulio biurokratijos čempionai, nes niekam neatsiskaitantys, įsislaptinę ir todėl nieko nebijantys.
Pats R.Greičius, dar neseniai dirbęs Vilniaus teisės ir verslo kolegijos Civilinės ir komercinės teisės katedros vedėju, "Ekstrai" sakė, jog jo atsiradimo Teisingumo teisme istorijos nevertėtų aiškinti tėvo užnugariu. "Ir kai mokiausi Vilniaus universitete, ir kai dirbau patarėju Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje, daug kas šnibždėjo, jog su tėvo pagalba. Tegu pasidomi mano mokymosi rezultatais, o tada kalba", -- gandais piktinosi R.Greičius, priminęs, jog šį rudenį ketina gintis disertaciją.
Pašnekovo teigimu, į Liuksemburgą jis išvažiavo laimėjęs konkursą užimti vertėjo vietą. "Mano gerai mokamų anglų ir prancūzų kalbų užteko, kad laimėčiau konkursą", -- R.Greičius atrėmė argumentus, jog vertėjais Teisingumo teisme dirba mokantys daugiau negu dvi užsienio kalbas ir turintys didelę praktiką žmonės.
Toks R.Greičiaus atvirumas nelabai dera su M.Anciuvienės tylėjimu. Beje, prieš patekdama į Teisingumo teismą ji dirbo Lietuvos valstybiniame arbitraže (Aukščiausiajam teismui prilygusi institucija, sprendusi ūkinių subjektų ginčus, - red.), Lietuvos teisingumo ministerijos tarptautinių ryšių skyriuje, o prieš išvažiuodama į Liuksemburgą - Europos teisės departamento prie LR Vyriausybės generalinio direktoriaus pavaduotoja. Kai R.Greičius studijavo Vilniaus universitete, M.Anciuvienė dirbo Teisės fakulteto dėstytoja. Gal ankstesnis darbas ją verčia būti atsargią?
Pirmadienio "Ekstroje" taip pat skaitykite: