Kiekvienas renkasi tą prekybos vietą, kuri priimtiniausia pagal poreikius, produktų kainas ar įpročius.
Tiki, kad gauna daugiau dėmesio
Apsipirkimas turguje – kūrybinis procesas, todėl turgavietėse galima sutikti meniškos prigimties žmonių, kuriems laikytis standartų ir gyventi pagal sudėliotą planą yra nuobodu. Kita kategorija pirkėjų linkę vadovautis sudarytu pirkinių sąrašu, todėl renkasi prekybos centrus. Toks pirkėjas yra vienas iš daugelio. Mažosios bendrijos „Žuvainė“ direktorius Antanas Ancelis teigia, jog turgus yra ta vieta, kur žmogus gali ateiti ir nusipirkti kokybišką prekę ir būti tikras, kad ši produkcija yra skirta būtent jam.
Degustacinės krautuvės „ROOTS“, atsidariusios Vilniaus Halės prekyvietėje, savininkė Redita Vadeikė pastebi, kad turguje kiekvieną kartą tikrai galima rasti įdomių, niekur kitur nematytų, neragautų produktų.
„Smagu, kad turguje vyksta nuolatinis bendravimas tarp lankytojų ir prekeivių, kurie supažindina pirkėjus su asortimentu – iš kur, iš ko ir kaip pagamintas produktas. Pardavėjas visada gali papasakoti, kaip tinkamai paruošti produktą, su kuo jį skaniausia valgyti, pasiūlyti įvairius maisto derinius. Klientai gali paragauti visko, kas yra padėta ant prekystalio, kol galiausiai nusprendžia, ką įsigyti. Pirkėjas tokio dėmesio prekybos centre niekada nesulauks,“- įsitikinusi ji.
Turgus keičiasi kardinaliai
Prekybos centruose galima rasti įvairias produktų grupes pagal kainą. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl žmonės verčiau renkasi didžiuosius prekybos tinklus, o ne turgų ar mažą šeimos parduotuvėlę. Vis dėlto R. Vadeikė pastebi, kad Vilniuje prekyvietės tampa kitokios – vis modernesnės, kartu su čia naujai įsikūrusiomis parduotuvėmis, barais bei kavinėmis. Turguje jau galima rasti išskirtinės kokybės prekių, kurių kainos panašios į atvežtinių užsienietiškų prekių kainas parduotuvėse.
Vegetariško ir veganiško maisto kioską „Punajuuri“ bei kavinę „Vieta“ Vilniuje turinti Edita Martinavičiūtė pastebi, kad tas pats produktas vienu metu gali būti pigesnis turguje, o kitu – prekybos centruose. Pavyzdžiui, kainas gali lemti pats sezonas arba prekybos centruose taikomos akcijos.
Viniuje esančių dviejų šviežios mėsos parduotuvių „Gegio stalui“ ir „Halės Deli“ bendrasavininkė Renata Martinkutė-Kirdienė akcentuoja, kad turguje taip pat yra galimybė pasirinkti tą pačią prekę pagal kainą. „Viena prekeivė gali pasiūlyti įsigyti produktus, kurie yra atvežtiniai. Jų kaina bus žemesnė nei močiutės, kuri į turgų atnešė savo ūkyje užaugintą produkciją. O štai trečia prekiautoja klientams gali pasiūlyti ir savo darže užaugintų gėrybių, ir atvežtinių.
Šiuo metu jaučiamas pirkėjų pasipriešinimas didiesiems prekybos tinklams. Rengiamos akcijos, kuomet kviečiama keletą dienų neiti apsipirkti. Bet praėjus boikoto dienoms, žmonės lekia ir apsiperka už tas dienas dvigubai. Geresnė išeitis – apsilankyti mažose maisto, amatininkų parduotuvėlėse arba turguje pas močiutę. Norisi, kad smulkusis verslas nežlugtų Lietuvoje“, - teigia verslininkė.
Stereotipai nyksta
Yra nusistovėjusi nuomonė, kad turguje didesnė tikimybė likti apgautam. Manoma, kad prekeiviai gali teigti, jog produktai lietuviški, bet iš tikrųjų jie yra, pavyzdžiui, lenkiški. Smulkiojo verslo atstovai pripažįsta, kad vyravo tokie stereotipai, bet jie po truputį lieka užmarštyje.
Vegetariško ir veganiško maisto kiosko „Punajuuri“ bei kavinės „Vieta“ savininkė Edita Martinavičiūtė pastebi, kad turgus jaunėja: „Turguje pradeda prekiauti nauji žmonės, kurie džiaugiasi tuo, ką daro, jie nesistengia bet kokiomis priemonėmis parduoti prekes ir įsiūlyti nereikalingą daiktą. Būtent prekeiviai sukuria tą tikrąją turgaus aurą, dėl ko pirkėjai noriai sugrįžta čia. O jų vis daugėja.“
„Kiekvieno verslininko, tiek smulkaus, tiek didelio, sąžinė yra jo reikalas. O klientai greitai pamato ir išaiškina melagystes. Pirkėjai nėra kvaili“, - įsitikinusi R. Martinkutė-Kirdienė. Jai antrina verslininkas A. Ancelis: „Pirkėjai turi žinoti, kur nueiti ir nusipirkti kokybišką produktą. Patikimiausias šaltinis – rekomendacijos.“
Į turgų – ne tik apsipirkti
Pakelevus po užsienio šalis pastebimi kitokie maisto turgūs nei Lietuvoje. Kaip antai Barselonos, Liono turgavietės yra ne tik apsipirkimo, bet ir susitkimų vietos. Savaitgaliais ten buriasi giminės, draugų kompanijos. Kartu papusryčiauja jaukiose parduotuvėlėse - kavinukėse, pasidalina savaitės naujienomis ir išsiskirtso į skirtingas turgavietės puses apsipirkti. Užsienyje, pavyzdžiui Sicilijoje, Palermo miesto Vucciria turgus yra iškirtinis ne tik dėl Viduržemio jūros gėrybėmis nukrautų prekystalių, bet ir turgavietės realizavimo vakare. Dieną ant prekystalių prekeiviai pardavinėja žuvį, daržoves ir vaisius, o naktį toje pačioje vietoje pastatomi staliukai. Vietinis jaunimas čia susirenka praleistį laiką ir pavakaroti.
„Užsienyje turguose lankosi įvairias pajamas gaunantys pirkėjai, užsuka daug jaunimo, turistų. Pas mus turistai taip pat užeina, perka lauktuves. Vis daugiau ieškančių išskirtinumo, mėgstančių modernų skonį ir vertinančių aukštą kokybę apsiperka turgavietėje. Tikimės, kad lietuvaičiai vis dažniau lankysis prekyvietėje ir mūsų pagalba leisis į skonio keliones, ragaujant tikrų lietuviškų gastro šedevrų. Lietuviškas turgus įgauna naujas šviesias spalvas“,- šypsosi Redita Vadeikė, prekiaujanti ne tik Lietuvoje pagamintais sūriais, bet ir kitais Lietuvos ūkininkų ir mažų gamintojų pagamintais produktais.
Verslininkė Edita Martinavičiūtė pastebi, kad yra žmonių, kurie negyvena arti turgaus, bet jau dešimt metų atvažiuoja savaitgalį apsipirkti, nes taip yra įpratę. Šie pirkėjai žino, kur skaniausia duona, kur šviežiausios uogos. Jiems apsilankymas turguje – malonus savaitgalio ritualas, kurio nesinori iškeisti į nieką.
Lietuvoje kol kas nedaug turgaviečių, kuriose būtų įsikūrusios specializuotos kavinukės, bet tikimasi, kad pamažu ir mes turėsime tradiciją laisvadieniais nors trumpam sustoti, atidėti reikalus ir nuėjus į turgų išgerti kavos ir suvagyti ką tik iškeptą bandelę.
