Kaip rodo vartotojų finansinės elgsenos tyrimai, būtent vasarą, prasidėjus aktyviems sezono darbams, dažnas Lietuvos gyventojas planuotoms ar neplanuotoms šeimos išlaidoms skolinasi pinigų iš bankų.
Liepos ir rugpjūčio mėnesiai vartojimo paskolų rinkoje yra patys aktyviausi, kai išduodamų paskolų skaičius išauga daugiau negu du kartus, palyginti su kitais sezonais. Tad gali būti, kad jei šiemet dar nesiskolinote, iki vasaros pabaigos gali kilti tokia mintis.
O gal ir anksčiau. Tyrimai rodo, kad gyventojai dažniausiai skolinasi, kai jų šeimai pinigų prireikia „čia ir dabar“. Jei bandytume apibūdinti tipinį vartotoją, imantį vartojimo paskolą, tektų pasiremti keliais statistikos skaičiais, su klientais tiesiogiai dirbančių banko konsultantų patirtimi ir, pasitelkus vaizduotę, išvesti viduriuką.
Taigi, prieš mus – kiek susijaudinęs (visgi tai – įsipareigojimas), maždaug keturiasdešimt trejų metų, išsilavinęs, finansiškai išprusęs, žinantis, ko nori, savimi pasitikintis ir praktiškas didmiesčio gyventojas, turintis puikų 18-os metų kredito reitingą ir vairuojantis šeimos automobilį, pirktą „iš antrų rankų“.
Nepriklausomai nuo besiskolinančiojo lyties, vidutinė jo imamos paskolos suma būtų 3,6 tūkstančiai eurų. Su savo antrąja puse jis jau yra nutaręs šią sumą skirti būsto remontui arba automobiliui įsigyti. Jis paskolą imtų 3,5 metų terminui, per mėnesį sutiktų mokėti po 80 eurų, įmokas mokėtų laiku ir laiku grąžintų paskolą.
Lietuviai, nesvarbu kur gyventų, didmiestyje ar mažesniame miestelyje, skolinasi pinigų labai atsakingai. Prieš apsispręsdami, jie susirenka giminaičių, kaimynų ir draugų patirtį, todėl atvykę imti vartojimo paskolos žino, ko paklausti savo bankininko, be to, jau būna apsilankę kituose bankuose – renkasi, kur geresnės palūkanos, kitos sąlygos.
Pastebėta, kad mažiausias (nuo 500 eurų) vartojimo paskolas dažniausiai ima regionų gyventojai, ir tai natūralu, nes paprastai jų šeimos pajamos yra mažesnės, tad ir pasiskolinti jie gali mažesnes sumas. Didmiesčių gyventojo paskolos suma prasideda jau nuo 1000 eurų. Regionuose pastebimas ir didesnis žmonių atsargumas.
Įdomu, kad rajonų gyventojai linkę paskolas grąžinti anksčiau termino. Susidaro įspūdis, kad jie turi populiariai vadinamų „nesodrinių“ pajamų. Tai gali reikšti, kad paskolas grąžinti jiems padeda šeimos nariai, gyvenantys užsienyje. Tad besiskolinančio ir grąžinančio paskolą portretas realybėje gali ir nesutapti. Paskolą ima vienas, o faktiškai grąžina (atsiųsdamas perlaidą arba perduodamas grynus pinigus) kitas šeimos narys. Pasitaiko, kad žmogus pagal savo pajamas galėtų pasiskolinti didesnę sumą, negu bankas jam gali suteikti. Kitas pavyzdys: skolinasi gerą kredito istoriją per ilgus metus susikūrę tėvai, o paskola naudojasi ir ją grąžinti padeda jų suaugę vaikai.
Lietuviai – ūkiški, moka taupyti ir neišlaidauja, už pasiskolintus pinigus gerina savo šeimos buitį, remontuoja būstą, perka baldus, buitinę techniką, labai dažnai – įsigyja automobilį. Tiek didmiesčių, tiek regionų gyventojai dažniausiai perka nebenaują transporto priemonę, dalį reikalingos automobiliui įsigyti sumos jie jau būna susitaupę, likusią dalį – pasiskolina.
Vyresniam, 18 metų kredito reitingą turinčiam piliečiui, vartojimo paskolą paimti yra daugiau galimybių negu jaunuoliui iki 26 metų. Tokio amžiaus jaunimas DNB banko išduotų vartojimo paskolų portfelyje sudaro tik 5 procentus. Tad labai dažnai studijoms ar vestuvėms už jaunuosius ar studentus skolinasi jų tėvai. Studijoms dažniausia ima į užsienį išvykstančių studijuoti jaunuolių tėvai, jie skolinasi iki 1,5 tūkst. eurų. Šiuos pinigus sakosi skirsią vaikų įsikūrimui naujoje vietoje.
Vestuvėms išleidžia labai įvairias sumas: rajonuose vestuves surengti užtenka 3 tūkstančių, didmiesčiuose prireikia 12 tūkstančių eurų ir daugiau.
Gydymui lietuvaičiai skolinasi retai, jei jau ima vartojimo paskolą, dažniausiai – sudėtingesnėms odontologijos procedūroms. Pasitaiko, kad skolinasi plastinėms operacijoms, grožio procedūroms, netgi – sporto klubo metiniam abonementui įsigyti. Tai susiję su tuo, kad panašias paslaugas dažniausiai galima įsigyti pasinaudojus banko kortelės kredito limitu. Pastarasis įrankis labiausiai tinkamas tiems, kas nusprendžia atostogauti su vaikais ir tikisi paišlaidauti, mat kredito kortelė turi ne tik kelionių draudimą visai šeimai, bet ir kredito limitą.
Tyrimai rodo, kad jaunesni (27-37 metų) klientai skolinasi didesnes sumas, negu vyresni. Vidutinė jų poreikius atitinkanti paskolos suma yra apie 4 tūkst. eurų. Natūralu, juk jie kuria šeimas, perka ir įrengia būstą. Vyresni nors ir skolinasi maždaug dešimtadaliu mažesnes sumas, yra drąsesni. Jau paėmę ir grąžinę vieną ar kelias paskolas jie žino, ką reiškia skolintis.
Neretai jie turi paėmę vienu metu ne vieną, o keletą paskolų.
Lietuviai mėgsta aiškumą, todėl skolindamiesi renkasi vartojimo paskolą, o ne kredito limitą kortelėje. Aiškus įmokų grafikas „prieš akis“, kas mėnesį automatiškai nuskaitoma įmoka iš sąskaitos, į kurią jiems pervedamas atlyginimas, jiems tarsi suteikia ramybės ir pasitikėjimo.
Akivaizdu, kad, beatodairiško skolinimosi bumas praėjo – vartotojai subrendo, išmoko pinigus skaičiuoti ir planuoti šeimos išlaidas.
