1) Mokestinė sistema, kuri man ypač aktuali, nes norėčiau kurti savo verslą. Mūsų valdžios vyrai yra dviejų tipų: arba politikas iš prigimties (kas moka politikuoti, bet neturi žalio supratimo apie tai, kaip yra sukuriamas verslas, ir jokio supratimo apie tai, kokį gyvenimą Lietuvoje gyvena paprastas žmogus) arba privilegijuotasis, žmogus, paveldėjęs verslus ir titulus (beje, yra keli, kurie yra verslą įkūrę nuo nulio, bet tai vyko laukiniais laikais, kai dar neturėjom įstatymų, tad tai „nesiskaito“). Nei vienas nei kitas neturi žalio supratimo, ką pakeisti, kad būtų skatinamas verslumas, o emigrantai, grįžę iš Vakarų, grįžta labai verslūs, nes Vakaruose kas antras žmogus – verslininkas,Vakaruose dominuoja (beje, ir didžiąją dalį mokesčių „suneša“) mažas verslas. Europiniai fondai, aišku, padeda, bet kai matai, kiek jų yra iššvaistoma kvailystėms, tai verkti norisi, gi pjaunam šaką, ant kurios patys sėdim! Europiniai fondai visą gyvenimą nebus dalijami, būtų smagiau, kad būtų investuojama ne į naujus daiktus, o į tai, kaip išmokyti mūsų žmones pačius tuos daiktus susikurti.
2) Labai gąsdina biurokratija. Kalbant apie biurokratinį aparatą, manau, šiuo atveju esam blogiausia šalis pasaulyje. Tūkstančiai žmonių turi darbo vietas, kurios tiesiogiai priklauso nuo to, ar esam biurokratinė šalis ar ne, žinoma, tie žmonės sukuria tokią sistemą, kad atrodytų, kad mums tos biurokratijos reikia, o iš tikro – nereikia. Visose išsivysčiusiose šalyse biurokratijos nėra, pavyzdžiui, užsimanei atidaryti įmonę, užpildei formą, sumokėjai gal 20 eurų mokestį ir tu jau – verslininkas, pirmus metus net mokesčių nemokėsi! Aš Lietuvoje šiuo metu statau namą, dėl kiekvieno dokumentėlio reikia varpais skambinti, kartais savaitėm, o tu dokumentėlių – šimtai, vien kol projektą padarėm, daugiau nei metai praėjo. Gėda užsieniečiams draugams pasakyti, nes myliu savo žemę (minus valdžia), nenoriu, kad jie apie mus blogai manytų. Šitoj srity reikia absoliutaus perversmo, nustokim į maskvičių BMW variklį montuoti – vis tiek jis liks maskvičiumi, reikia iš esmės pakeisti viską, reikia revoliuciijos.
3) Nepasiilgstu žmonių, o galbūt labiau – jų pavargusių veidų... Esam tikriausiai niūriausia šalis pasaulyje, kur kartais reikia parodyti pyktį ir nervus, kad užsitarnautum pagarbą... Kažkoks visuotinis psichologinis iškrypimas... Gal reiktų valstybei paaukoti šiek tiek europinio fondo pinigų ir išversti kelias geras psichologines knygas bei duoti lietuviams paskaityti už dyką? Jei būtų elektroninė knygos versija, tai visai įmanomas dalykas, gal Lietuvoje truputį pakiltų laimės lygis, o smurto ir žmogžudysčių lygis nukristų. Gal suprastų žmonės, kad tik duodamas laimę, gali laimę gauti, o jei būsi surūgėlis, tai visą gyvenimą tave ir persekios juodas debesis.
Intelekto lygiu mes nenusileidžiam nė vienai Vakarų šaliai, kuri ir be didesnių resursų sugeba turėti turtingą ir laimingą tautą. Ne kartą esu girdėjęs lietuvį sakant – „kokie jie kvaili (apie vietinius gyventojus)“. Būsiu atviras – manau, užsieniečiai ne kvaili, bet ne tokie greiti (aišku, yra išimčių). Mes, lietuviai, turim ir proto, ir galimybių, mums tik reikia geros platformos, motininės plokštės, kad galėtume dirbti ir gyventi visu pajėgumu (kas nesuprato, turėjau omenyje valstybes). Duokit mums tą platformą, o jei ne, aš grįšiu ir ją sukursiu!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Emigrantai, klausiame Jūsų – kas jus stabdo grįžti į tėvynę? Kaip manote, kokių pokyčių reikėtų, kad nuspręstumėte vėl gyventi Lietuvoje? Rašykite pilieciai@delfi.lt su prierašu „Emigrantas“ ir išreikškite savo nuomonę!