Šiuo metu vienintelis būdas įveikti šiuos Norvegijos vandens telkinius – plaukti keltais, tačiau šis būdas nėra patogus ir trunka ilgai.
Plūduriuojantys povandeniniai tiltai – tai 30,5 metrų gylyje panardinti didžiuliai vamzdžiai, kurių kiekviename tilptų dvi kelio juostos.
Povandeninius tiltus ketinama tvirtinti prie paviršiuje esančių atramų, sujungtų į bendrą tinklą konstrukcijos stabilumui užtikrinti, rašo inhabitat.com.
Be to, egzistuoja galimybė šią konstrukciją pritvirtinti prie žemiau esančių uolienų papildomam stabilumui užtikrinti.
Kiekviena tiltų sistema būtų sudaryta iš dviejų tunelių, kurių kiekvienas būtų skirtas transporto priemonėms judėti viena kryptimi. Nepaisant to, kad šis projektas itin nestandartinis, jo autorių teigimu, važiuojant automobiliu jausmas beveik nesiskirtų nuo važiavimo įprastu tuneliu.
Kadangi Norvegijoje jau nutiesta 1150 tunelių, iš kurių 35 yra po vandeniu, kažin ar norvegus labai nustebintų ši naujovė.
Kodėl pasirinkta būtent ši neįprasta konstrukcija?
Šiose vietovėse reljefas nėra tinkamas įprastiniam tiltui, o gylis nepalankus povandeniniam tuneliui tiesti. Galima povandeninių tiltų alternatyva – virš vandens kabantis arba plūduriuojantis tiltas, tačiau šios konstrukcijos pasižymi vienu esminiu trūkumu – jas gali pažeisti audringi vandenys.
Be to, tokios konstrukcijos gali trukdyti karinio laivyno laivams, nes čia kartais rengiamos pratybos.
Šiam projektui įgyvendinti Norvegija jau skyrė 25 mlrd. JAV dolerių (22,76 mlrd. eurų), o numatoma projekto pabaiga – 2035 m.
Vis dėlto sunkiausi inžineriniai darbai dar laukia ateityje. Kadangi tokios konstrukcijos niekada dar nebuvo statytos, niekas tiksliai negali pasakyti, koks yra galimas vėjo, bangų ir vandens poveikis šioms konstrukcijoms.
Jei paaiškėtų, kad povandeniniai plūduriuojantys tiltai – per sudėtingas iššūkis, politikai turi teisę pasirinkti kitą projektą, kuriam bus skirtas finansavimas.
