Štai naujai iškepta senatorė Pauline Hanson į Parlamento aukštesniuosius rūmus pateko po 18 metų bandymų. Kontroversiškai vertinama kraštutinės dešinės „One Nation“ partijos įkūrėja ir lyderė bei jos partija praturtėjo 1,2 mln. dolerių.
Per beveik du dešimtmečius rasiste dėl raginimų uždrausti musulmonų imigraciją į Australiją ir reikalavimo sudaryti parlamento komisiją islamo religijai ir politikai ištirti vadinta ir nesėkmingai rinkimuose dalyvavusi P. Hanson tariamai uždirbo apie 6 mln. dolerių.
Iš viso Žaliojo žemyno gyventojai politikams rinkimų proga iš iždo atskaičiuos apie 60 mln. dolerių. Per daug neafišuojama liūto dalis (po 20 mln. dolerių) tenka pagrindinėms – Liberalų ir Nacionalinės – partijų koalicijai, leiboristams ir žaliesiems.
Kur kas mažiau surinks nepriklausomi ir daugybės mažyčių partijų kandidatai. Tarp jų – ir Sekso partija. 4 proc. minimumą surinkusi Šiaurės teritorijoje ir Australijos sostinėje Sekso partija gaus 30 tūkst. dolerių.
Liepa – nekenčiamiausias metų laikas
Liepa Australijoje – antras žiemos mėnuo, kaip vasaris Lietuvoje. Galima sakyti, kad tai ir nekenčiamiausias metų laikas, nes jis ir pirmas naujųjų finansinių metų mėnuo. Šalies gyventojams ir verslo bei finansų įmonėms prasideda gana sudėtingas atsiskaitymo su valstybe už birželio 30 d. pasibaigusius 2015–2016 finansinius metus.
Pajamų mokesčių sistema Australijoje progresinė. Asmenys, kurių metinės pajamos yra iki 18,2 tūkst. dolerių, nuo mokesčių atleidžiami. Likusiesiems, priklausomai nuo pajamų dydžio, valstybė atskaito 9,7–45 proc.
Kiekvienas šalies gyventojas turi Valstybės mokesčių kortelę, pagal kurios numerį dirbantiems asmenims mokesčiai atskaitomi kas dvi savaites nuo atlyginimo. Pasibaigus finansiniams metams, permokėta suma grąžinama, o trūkstamą tenka sumokėti. Mokesčių mokėtojams taip pat atskaitomas 2 proc. visuotinio sveikatos draudimo „Medicare“ mokestis.
Įmonės moka 30 proc., smulkiesiems verslams taikomos nuolaidos arba jie visai nuo mokesčių atleidžiami. Didelės mokesčių nuolaidos taikomos šeimoms, turinčioms kelis vaikus, ir daugybe kitų atvejų.
Mokesčių sistema Australijoje gana komplikuota, tad liepą prasideda tikras darbymetis specializuotoms įmonėms, kurios žino, kaip išnaudoti ir apeiti gausias įmantrybes mokesčių mokėtojų naudai. Atsiskaityti su valstybe privaloma iki spalio 31 d.
Y kartai įgyvendinti didžiausią australų svajonę beveik nebeįmanoma
Beveik pusę Australijos dirbančių asmenų sudaro vadinamieji dutūkstantukai – žmonės, gimę 1980–2000 m. Likimo ironija – jauni žmonės, dar vadinami Y karta, palyginti su jų tėvais, turi labai mažai galimybių įgyvendinti didžiąją australų svajonę: turėti nuosavą namą ketvirčio akro sklype su garažu ir pašiūre kiemo gale.
Kartų kaitos laikotarpiu gyvenamojo ploto kainos Australijoje šoktelėjo keliasdešimt kartų. Melburne namas, už kurį tėvai mokėjo vidutiniškai 20 tūkst. dolerių, dabar kainuoja daugiau kaip 700 tūkst. O štai Sidnėjuje madingame Padingtono priemiestyje neseniai už 1,5 mln. dolerių parduotas gyvenamuoju namu paverstas senas garažas.
Būstų nuomos taip pat nesulaikomai kyla. Melburne nuomininkas už gyvenamą plotą vidutiniškai moka 453 dolerius, Sidnėjuje – 600 dolerių per savaitę. Norėdami sutaupyti bent pirmajam nuosavo būsto įnašui, daugelis net ir gerai uždirbančių dutūkstantukų grįžta gyventi su tėvais. Ne vienas jų ir įsitaiso gyventi pritaikytame garaže.
Susidariusi padėtis paskatino naujas architektų paslaugų rūšis. Jos išsamiai aptariamos Australijoje leidžiamo žurnalo „Houzz“ paskutiniame numeryje. Paprasčiausiai jaunimui pritaikomas vadinamasis močiutės namelis – dažnas statinys australų kieme, skirtas gyventi močiutei ar kitam vyresnio amžiaus šeimos nariui. Žinoma, jei statinys tuo metu yra laisvas.
Kita alternatyva – beveik kiekviename australo kieme prie galinės tvoros stovinti pašiūrė, iki tol buvusi tėvo karalystė, su ten laikomais įrankiais, žvejybos ar kito sporto atributais. Jaunimui rekomenduojami ir maži nameliai ant ratų tėvų arba giminaičių kieme. Labiau pasiturintys tėvai užleidžia baseino namelį, o dar turtingesni netgi pasidalina savo žemės sklypu su atžalomis arba joms paskolina pirmam įnašui reikiamą sumą.
Vanduo plastikiniuose buteliuose brangesnis 1 720 proc.
Šiomis dienomis paaiškėjo, kad australai galėtų gerokai sutaupyti, jei gertų vandenį iš čiaupo, užuot pirkę 1 720 proc. brangesnį tokį patį vandenį plastikiniuose buteliuose. Pasak „Sydney Morning Herald“ korespondenčių Esther Han ir Emily Smith, vanduo buteliuose yra iš to paties čiaupo, tad praktiškai 2 doleriai mokami už plastiko pakuotę.
Tai pripažįsta ir vienos populiariausių filtruoto vandens bendrovių „Nature’s Best“ savininkas Warenas Pefferis, per metus parduodantis 25 mln. butelių filtruoto vandens, kurio kaina – vidutiniškai 2 doleriai už 600 ml talpos butelį. Šaltinio vandens (ne mineralinio ir negazuoto) kainos prekybos centruose kainos svyruoja nuo 60 centų iki 12 dolerių už litrą.
Žurnalistinis tyrimas atkreipė dėmesį ir į kvailas vandens buteliuose reklamos įmantrybes. Pavyzdžiui, kai kuriose etiketėse pažymima, kad vanduo tinka vegetarams ir veganams, kitose – kad tai „100 procentų Australijos kaimo produktas“, dar kitose – kad atsuktą butelį rekomenduojama laikyti šaldytuve. Importinis mineralinis vanduo turi nuorodą, kokį atstumą produktas nukeliavo, pvz., „Evian“ – 16,754 km.
Vis dėlto perkančių vandenį plastikiniuose buteliuose skaičius auga, tad ir vandenį į juos pilstančių pelnas greitai nesumažės.
Namų ieškoma 6–10 tūkst. kurtų
Naujojo Pietų Velso valstijoje daugiau kaip 1 tūkst. žmonių neteks darbo, o 6–10 tūkst. kurtų veislės šunų teks ieškoti naujos gyvenamosios vietos ir maitinimo. Kartu valstija neteks 30 mln. dolerių mokesčių, surenkamų iš lažybų šunų lenktynėse, o bendrai valstijos ekonomika patirs 90 mln. dolerių nuostolį. Lažyboms šunų varžybose valstijos gyventojai išleisdavo apie 1 mlrd. dolerių.
Tai įvyks priėmus premjero Mike`o Bairdo siūlomą valstijos įstatymą, draudžiantį Australijos darbo žmonių labai mėgstamą pramogą ir sportą – kurtų lenktynes, populiariai vadinamas neturtingų žmonių žirgų lenktynėmis. Įstatymas turėtų įsigalioti per metus ar pusantrų, kad šunų hipodromuose dirbantys ir lenktyninius kurtus veisiantys bei treniruojantys asmenys galėtų susirasti kitą darbą, o tūkstančiams šunų būtų rasti namai.
Šunų lenktynes valstijoje nutarta uždrausti dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Speciali tyrimo komisija nustatė, kad per pastaruosius 12 metų iki 68 tūkst. lenktyninių šunų buvo sunaikinta dėl nepajėgumo toliau nešti sėkmę lenktynėse. Tai sudaro 50–70 proc. varžyboms rengiamų kurtų. Taip pat nustatyta, kad šunis rengiant varžyboms nelegaliai naudojamas gyvas masalas: prie kartelės, paskui kurią per varžybas ratu lekia šunys, pririšamas gyvas oposumas ar kitas mažesnis gyvūnas.
Gyvūnų globos ir teisių gynimo organizacijos naujajai valstijos premjero M. Bairdo iniciatyvai entuziastingai pritarė ir šiuo metu vysto kampaniją, kad padėtų rasti naujus namus tūkstančiams nebereikalingų šunų.
Tačiau šunų lenktynių veteranai ir entuziastai reiškia įtarimus, kad sporto šaka uždraudžiama dėl premjero kėslų privatizuoti populiariose miestų vietose, daugiausia parkuose, esančius hipodromus. Beje, Australijos sostinės teritorijoje, Viktorijos ir Kvynslando valstijose, kurtų lenktynės gyvuos ir toliau.
