Tačiau norėtųsi sužinoti, kaip turėtų jaustis „pabaisa, gamtos naikintojas“, kuris pernai gavo baudą už žalą uogienojų šakelėms, šiemet matydamas toje vietoje suartą kirtimo plynę su visais nuo jo apsaugotais mėlynių krūmeliais? Juk tai tie patys aukso vertės uogienojai!
Ar baudžiami miško kirtėjai už žalą uogynams? Kas suskaičiuoja sunkiasvorių mašinų nulaužtas šakeles ir kiek už tai išrašyta baudų šiemet? Ar bauda suarusiam miško paklotę yra tokia pati, kaip sužeidusiam šakelę uogautojui? Norėtųsi aiškių ir logiškų atsakymų į šiuos klausimus.
Kodėl mūsų šalyje už smulkų pažeidimą baudos rašomos taip uoliai, tačiau kitais metais toje pačioje vietoje gali būti visiškai išnaikintas miškas su visa paklode? Ar tai nėra absurdiškas cirkas, skirtas nubausti nebeišgyvenantį ir uogų rinkimu bandantį užsidirbti asmenį, pademonstruojant kietą ranką, sistemos galią ir griežtumą, o mišką visiškai suniokoję asmenys „veikia pagal įstatymus ir su leidimais“. Koks skirtumas po to, kai sunaikinamos mėlynės, ar yra leidimas... Kodėl ariami kirtimai su visom taip saugomom mėlynėm?
Jau nepaisant absurdiško teisingumo, kuris tarsi leidžia jas suarti, bet saugo šakeles nuo sužeidimo, būtų galima nors pasiūlyti žmonėms jas išsikasti ir pasisodinti savo namų valdose! Pažymėjus plotus, kur bus kertamas miškas, žmonės galėtų iš tos vietos išsikasti ąžuoliukus, mažus medelius savo reikmėms.
Rankos svyra matant sistemą, kuri leidžia naikinti miškus ir rašo baudas už minimalią žalą ekosistemai. Pavyzdžiui, po kirtimo šviečia arimuose išdygę voveraičių tiltukai. Žmogus jas susirinko, pagavo, išmatavo kepurėles. Žmogus tapo „parazitu, kuris naikina grybieną“, o tas kuris suarė – nebaudžiamas, nes turi leidimą? Kuris iš tiesų padarė didesnę žalą?
Skaudu gyventi šalyje, kur tikrintojai baudžia suvargusias bobutes, kurios galbūt nepragyvena iš pensijos ir sunkiai pavilkdamos skaudančias kojas renka uogas šukomis... Na, išrinks jos tas uogas aplink namus, nebus jų, toliau nenueis... O Kuršių Nerijoje tuoj nebeliks miškų, nebeliko medžių ant Gedimino kalno, pušynuose dygsta milijonierių vilos, tačiau didžiausiu pažeidėju, gamtos niokotojuir miško priešu yra eilinis uogautojas. Įdomu, ar grėstų bauda, jei žmogus iš suarto kirtimo išgelbėtų mėlynių krūmelius ir su jais būtų sugautas?
Kviečiu pasigrožėti mėlynių likimu kirtimuose – jais gali tapti ir tos vietos, kur šiemet rašoma bauda ir skaitomas moralas baisiausiems miško priešams uogautojams ar grybautojams už žalą gamtai.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!