Šis pareigūnas, kurio asmens duomenys yra įslaptinti, padėjo sučiupti vienoje Maskvos bendrovėje dirbantį, bet prie Kazanės esančioje Marių Respublikos sostinėje Joškar Ola gyvenantį programišių . Konstantinas Kondratevas buvo sulaikytas Vilniuje per slaptą Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) surengtą operaciją.
K. Kondratevas įkliuvo su 75 tūkst. eurų – šiuos pinigus jam ką tik buvo perdavęs pagal nusikalstamos veikos modelį veikęs įslaptintas Lietuvos pareigūnas. Tiesa, pinigai nebuvo tikri – baimindamiesi galimų nesklandumų, kriminalistai nutarė perduoti eurų klastotes.
Rusijoje gyvenantis K. Kondratevas specialiai atvyko į Lietuvą pasiimti pinigų – jie neteisėtai buvo pervesti iš vienos Italijos labdaros organizacijos. Tačiau ši suma tėra tik lašas jūroje, palyginus su tuo, kiek rusai planavo legalizuoti vogtų pinigų per Lietuvos bankus.
Susipažino Vilniaus naktiniame klube
Kaip surasti žmonių, kurie už procentus sutiktų banke išgryninti dideles sumas vogtų pinigų? Ir ne bet kokių – patikimų žmonių, kurių neišgąsdintų teisėsaugos pareigūnai. Šie klausimai kamavo Rusijos programišius, kurie Europos Sąjungos valstybėse ieškojo su jais bendradarbiauti norinčių vadinamųjų „dropų“ – žmonių, sutinkančių išgryninti nešvarius pinigus.
Rusai dažnai atvykdavo ir į Lietuvą – vienos kelionės metu save verslininku pristatęs rusas, prisistatęs Olego vardu, Vilniaus naktiniame klube susipažino su policijos pareigūnu. Tiesa, šis nuslėpė, kad dirba policijoje.
Vakarėlio metu vyrai bendravo įvairiomis temomis, o vėliau rusas pasidomėjo, ar lietuvis nenorėtų užsidirbti „lengvų“ pinigų. Pareigūną pasiūlymas sudomino – rusas kol kas nieko konkrečiai jam nepasakojo, tik užsiminė, jog reikės steigti ir administruoti juridinius asmenis.
„Supratęs, kad man siūloma užsiimti neteisėta veikla, vykdydamas tarnybines pareigas, su pasiūlymu sutikau“, – įslaptintas kriminalistas sakė, jog su rusu apie pasiūlymo esmę sutarė pasikalbėti naudojantis „Skype“ programa, kai šis grįš į Maskvą.
Po kelių dienų kriminalistas sulaukė skambučio – skambinęs rusas jam sakė, kad Vilniuje reikėtų įsteigti bendrovę arba ofšorinę kompaniją, per kurios sąskaitą būtų galima išgryninti pinigus. Tačiau tąkart daugiau į detales vyras nesileido – paprašė paskambinti kitam asmeniui, kuris ir paaiškins visas aplinkybes.
Kai lietuvis nurodytam asmeniui paskambino, šis jau žinojo, kad Vilniuje yra surastas vyras, kuris sutinka kartu „dirbti“. Šio pokalbio metu įslaptintam pareigūnui buvo paaiškinta, kad jie užsiima neteisėta veikla – piniginių lėšų išgryninimu, pasinaudojant sąskaitomis, atidarytomis Lietuvos bankuose.
Anot kriminalisto, rusas pageidavo pinigus pervesti ne į fizinių, o į juridinių asmenų sąskaitas, taip pat nurodė, kad pradžioje būtų atlikti keli banko pervedimai nuo 100 iki 200 tūkst. Eur.
„Po to, kai pinigai būtų išgryninti, padarytume pertrauką, o vėliau veiklą vėl atnaujintume“, – kalbėjo rusas, pažymėjęs, kad pinigų pervedimo operacijos būtų atliekamos sistemingai.
Domėjosi, ar negautų leidimo gyventi Lietuvoje
Dar kito pokalbio metu kriminalistas rusams išaiškino, kad pinigų pervedimus Lietuvoje galima atlikti ne tik į juridinių asmenų sąskaitas, bet ir fizinių asmenų, užsiimančių individualia veikla. Toks pasiūlymas rusą tenkino, tačiau jis, anot pareigūno, viso pokalbio metu vengė konkretumo ir kalbėjo užuolankomis.
„Jis manęs taip pat paprašė pasidomėti, ar užsienio pilietis, pateikęs prašymą gauti leidimą gyventi Lietuvoje, iš karto gali atsidaryti sąskaitą Lietuvos banke, į kurią galėtų iš karto pervesti gaunamus pinigus ir saugiai jais naudotis“, – sakė įslaptintas pareigūnas.
Su rusu jis bendravo daugybę kartų. „Kai jam pasakiau, kad Lietuvos bankai sumoms iki 15 tūkst. Eur nereikalauja paaiškinimų dėl pinigų kilmės, jis pareiškė, jog reikia ieškoti kitų būdų, nes minimali pervedimo suma būtų apie 100 tūkst. Eur“, – sakė jis.
Pokalbių metu rusas taip pat bandė sudaryti labai turtingo asmens įvaizdį – gyrėsi, kad iš neteisėtai gaunamų pinigų jis yra įsigijęs „BMW X6“, nusipirko namą Juodkalnijoje. Ir dar užsiminė apie Rusijoje taikomą prabangos mokestį, taip pat kalbėjo apie galimybę užsiimti automobilių pardavimo verslu.
Už išgrynintus neteisėtai gautus pinigus lietuviui buvo pažadėta 15 proc. nuo pervestos sumos.
Lietuvoje sėkmingai veikiantis bankas padėjo išplauti rusų pinigus
Veikdamas pagal nusikalstamos veikos modelį kriminalistas banke atsidarė dvi sąskaitas, o vėliau sužinojo, kad į jas bus pervesti pinigai iš Vokietijos ir Prancūzijos bankų. Tačiau taip ir nebuvo pervesti, nes esą asmenys, užsiimantys pervedimu, atsisakė tai daryti, nes Lietuva yra įtraukta į Europos šalių, kuriose sugriežtintas pinigų pervedimas, sąrašus.
„Jis manęs klausė, ar negalėčiau įsteigti įmonių ir atsidaryti sąskaitų kitose Europos šalyse – Estijoje, Lenkijoje, Italijoje“, – prisiminė pareigūnas.
Anot jo, kadangi buvo iškilę problemų dėl pinigų pervedimo į juridinių asmenų sąskaitas, rusas užsiminė, kad šiuo metu galima pinigus pervesti į fizinių asmenų sąskaitą, tačiau – ne daugiau kaip 12,5 tūkst. Eur. Ir esą panašiu principu jis dirba su asmenimis iš Australijos ir Vokietijos, už tai šie gauna 5-7 proc. nuo bendros sumos.
Su rusu pareigūnas bendravo kelis mėnesius, kol galop šis atvyko į Lietuvą. Susitikimo „Šarūno“ viešbutyje užsienietis atskleidė daugiau „kortų“ – pasakojo, jog prieš kelis metus per vieną iki šiol sėkmingai Lietuvoje veikiantį banką vykdė Rusijos piliečių nešvarių pinigų operacijas.
„Visi banke esantys pinigai yra apdrausti, tad jiems dingus virtualioje aplinkoje, nuostolius padengia draudimo bendrovė – nors ir bandoma ieškoti pinigų, tačiau daugeliu atvejų jų neįmanoma atsekti“, – kalbėjo nešvarių schemų meistras.
Ir čia pat prisipažino, kad daugiausiai iš pinigų grobimo užsidirba programišiai: „Jie kuria programas, iš pradžių pasiima apie 70 proc. visos sumos, tačiau jeigu sistema veikia sklandžiai, šią procentinę dalį mažina iki 50 proc. Likusi suma lieka tarpininkams ir pinigus išgryninusiems asmenims. “
Dėl pervestų pinigų kilo panika
Po šio susitikimo įslaptintas pareigūnas gavo pirmąją užduotį – buvo nurodyta, kad į jo sąskaitą banke yra pervesta beveik 50 tūkst. Eur. Bet pinigai į ją neįplaukė. Dar po kelių dienų lietuviui buvo pranešta, kad į sąskaitas pervesta 12,5 ir 70 tūkst. Eur. Tačiau ir šios lėšos neatsirado lietuvio sąskaitoje.
Tuo rusas negalėjo patikėti, iš pareigūno reikalavo net pateikti elektroninės bankininystės kodus, tačiau šis patikino, jog tai yra nesaugu ir paštu jam išsiuntė banko išrašus, jog į sąskaitas lėšos nebuvo įplaukusios.
O po kelių dienų kriminalistui buvo pranešta, kad į jo sąskaitą buvo pervesta dar daugiau pinigų – 89 969 Eur. Bet ir šie pinigai ilgą laiką nebuvo įskaityti į sąskaitą – prireikė beveik savaitės, kol jie atsirado Lietuvoje veikiančio banko sąskaitoje.
Po šių pinigų pervedimo su pareigūnu susisiekė Joškar Ola mieste gyvenantis K. Kondratevas – ruso, su kuriuo anksčiau jis bendravo, draugas.
„Kai pasakiau, kad pinigai jau įplaukė į sąskaitą, jis reikalavo nedelsti ir kuo greičiau nuimti, nors ir aiškinau, jog tai – neįmanoma, nes tik rytoj bankas užsakys jų nuėmimą ir leis išgryninti, – kalbėjo pareigūnas. – Rusas man aiškino, kad negalima taip ilgai laukti, nes pinigai gali prapulti. Jis net užsiminė, jog gali surasti kitą lietuvišką sąskaitą, į kurią būtų galima pervesti pinigus, jeigu iškilo problemų dėl išgryninimo. Tačiau patikinau, kad viskas yra gerai, pinigai tikrai bus išgryninti.“
Kad K. Kondratevas labai nerimavo dėl pinigų, patvirtino dar keletas jo skambučių tą patį vakarą, bet kriminalistas patikino, jog viskas yra sutvarkyta, pinigai rytoj bus rankose ir šis gali ruoštis kelionei į Vilnių, kur ir atgaus neteisėtai gautus eurus.
Europoje – daug problemų, bet nusimato geros perspektyvos
Į Vilnių K. Kondratevas atskrido po dviejų parų, jį pareigūnas pasitiko oro uoste.
„Jis sakė, kad dar tą patį vakarą planuoja išskristi į Maskvą arba į kurią nors kitą Europos šalį, bet aš pasiūliau reikalus aptarti „Šarūno“ viešbutyje, – pasakojo kriminalistas. – Važiuojant į viešbutį K. Kondratevas sakė, kad pinigai, kurie anksčiau buvo pervesti ir dar nepasiekė mano sąskaitų, dar gali atsirasti. Jis taip pat pažymėjo, kad norėtų per savaitę tris keturis kartus pervesti po 90 tūkst. Eur, o kad nereikėtų jam kiekvieną kartą važiuoti į Vilnių pasiimti pinigų, panaudojant fiktyvius finansinius dokumentus, esą pinigus būtų galima pervesti į Maskvą.“
Pasak kriminalisto, rusas taip pat nurodė, kad siekiant „išdirbti“ jų naudojamą pinigų pervedimo sistemą buvo sugaišta labai daug laiko ir išnaudota nemažai lėšų, o ši pervesta suma padengs tik išlaidas.
„Jis pasakojo, kad pasirengimas užtruko apie metus, šiuo metu jau viskas yra gerai, jie perprato sistemą ir procedūras bei nusimato geros perspektyvos, – sakė pagal nusikalstamos veikos modelį veikęs pareigūnas. – Rusas pasakojo, kad dirbant su Europa iškyla daug problemų, būna, kad jie mato, jog pinigai pajudėjo iš siuntėjo sąskaitos, bet paskui įstrigo bankinėje sistemoje. Jie tada tuos pinigus bando „stumti“, bet ne visada pavyksta.“
Rusas tikino, kad vagiant svetimus pinigus yra svarbiausias laikas – brangi kiekviena sekundė. „Kol kas mes galime mechaniškai kurti „laiko nišas“ ir tuo metu bandyti nukreipti pinigus reikiama kryptimi“, – prisipažino internetiniu sukčiavimu užsiimantis vyras.
Ir čia pat dar labiau atsivėrė – esą per vieną kartą gali atlikti pavedimą iki 490 tūkst. Eur, bet kuo suma didesnė, tuo lieka mažiau laiko ją apdoroti.
„Tokioje situacijoje kiekvienas žingsnis kainuoja nemažai, esame priversti investuoti savo lėšas, tačiau bet kuriuo atveju tai apsimoka“, – gyrėsi rusas.
Svečias prisipažino: esu idėjų generatorius
Iš pokalbio su rusu pareigūnas suprato, kad būtent K. Kondratevas yra tas žmogus, kuris užsiima pinigų pervedimu per sukurtą kenkėjišką programą, o jo bičiulis, su kuriuo anksčiau jis bendravo „Skype“, yra tik logistas, organizuojantis pinigų nuėmimą ir paėmimą.
„Esu idėjų generatorius“, – pareigūnui prisipažino K. Kondratevas, pažymėjęs, jog šį kartą padarė išimtį atvykdamas pasiimti išgrynintų pinigų – esą norėjo susipažinti ir išaiškinti visą schemą, kad vėliau nekiltų nereikalingų klausimų.
Kai visus reikalus aptarė, K. Kondratevas paklausė, kur yra išgryninti pinigai.
„Pasakiau, kad saugioje vietoje ir paprašiau pusvalandį palaukti, kol atvešiu, o kai vėliau atvežiau ir perdaviau krepšį su pinigais, mus sulaikė policijos pareigūnai“, – kalbėjo įslaptintas kriminalistas.
Bičiulis – priešgaisrinės tarnybos viršininkas
Kad bus sulaikytas Vilniuje, K. Kondratevas nesitikėjo – jis buvo įsitikinęs, kad žmogus, su kuriuo bendravo ne tik jis, bet ir jo bendrai, yra patikimas ir dirba tik su jais.
Į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą uždarytas rusas prisipažino žinojęs, kad pinigai, kurių jis atskrido pasiimti į Vilnių, yra gauti neteisėtu būdu. Tiesa, jis neigė, kad yra susijęs su jų pervedimu – esą į Lietuvos sostinę prašė atvykti draugas, dirbantis Marių Respublikos priešgaisrinėje tarnyboje. Ir ne bet kuo – yra jos viršininkas.
K. Kondratevas tikino, kad į Vilnių atskrido susitikti su bičiulio verslo partneriu, jam buvo nurodyta palaikyti draugiškus ryšius ir lietuvį įtikinti, jog ateityje esą į jo sąskaitas bus pervedamos pinigų sumos nuo 250 iki 500 tūkst. Eur.
„Tačiau nežinojau, iš kur šie pinigai, gailiuosi, kad žinodamas, jog jie gauti neteisėtai, sutikau padėti draugui ir dalyvauti šioje veikloje“, – sakė pareigūnams įkliuvęs rusas.
Į paskirtąją bausmę buvo įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas – viena diena prilyginta 75,32 Eur, todėl K. Kondratevas iš karto buvo paleistas iš suėmimo, laikant, kad jis bausmę jau atliko.
Atsiuntė laišką su kenkėjiška programa
Atsakomybės dėl galimo pinigų plovimo ateityje neturėtų išvengti ir K. Kondratevo bendrai, tiesa, jie Lietuvos teisėsaugai kol kas yra nepasiekiami.
Kas per schema, kurią naudojo Rusijos programišiai, siekdami užvaldyti svetimus pinigus? Italijos humanitarinės pagalbos organizacijos, padedančios negalią turintiems žmonėms, prezidentas Venecijos apygardos pareigūnams nurodė, kad po pinigų dingimo iš sąskaitos kompiuterių specialistai patikrino techniką ir nustatė, jog elektroniniu paštu buvo gautas elektroninis laiškas su kenkėjiška programa.
„Gali būti, kad ši programa generavo interneto puslapius, atrodančius kaip tikrieji elektroninės bankininkystės tinklapis“, – teigė labdaros organizacijos vadovas.
Anot jo, būtent tuo metu, kai iš sąskaitos buvo neteisėtai pervesti pinigai, organizacijos asistentė bandė prisijungti prie elektroninės bankininkystės puslapio, suvesdama saugumo kodus, bet jai prisijungti nepavyko – spėjama, kad programišiai ir pasinaudojo asistentės suvestais saugos kodais.
Tačiau neteisėtas pinigų pervedimas buvo greitai pastebėtas – apie tai banko darbuotojai informavo labdaros organizaciją. Vis dėlto, programišiams pavyko pasiekti, kad pinigai patektų į įslaptinto pareigūno sąskaitą banke Lietuvoje.
