Portalui DELFI „Avia Solutions Group“ vadovas teigė, kad nuo šių metų daugelyje pasaulio šalių, kartu JAV ir Europos Sąjungoje, įsigaliojo nauji teisės aktai, reglamentuojantys bepiločių orlaivių skraidymą, pilotavimą, registravimą, todėl veikti šioje verslo srityje galės ne visi.
„Jei iki šiol praktiškai bet kas ir bet kur galėjo skraidyti bepiločiu, tai nuo 2016 m. daugelyje šalių daugiau nei 30 kg sveriantys bepiločiai turi būti registruojami kaip orlaiviai, jais pilotuoti iš esmės galės specialiai apmokyti „pilotai“, skrydžiui toliau nei žmogaus matomumo ribos reikia gauti leidimą iš Civilinės aviacijos administracijos – lygiai taip pat kaip su lėktuvu“, - aiškino G. Žiemelis.
Verslininkas įsitikinęs, kad dėl naujų įvestų barjerų šia verslo šaka negalės užsiimti bet kuris norintis, o jo idėja norima pristatyti vartotojams po 3-4 metų.
„Jau dabar manoma, kad ateityje sulauksime „dronų policijos“. Galima bus į ją kreiptis, ar į kiemą netyčia įskridusi skraidyklė skrenda legaliai. Svarstoma, kad vienu metu ore esant daug dronų ir jiems skrendant teigiamoje temperatūroje, dronai gali tapti net signalo perdavėju, panašiai kaip GSM bokštas ant drono platformos pritvirtinant nedideliu siųstuvus“, - tęsė aviacijos versle ilgus metus besisukantis lietuvis.
Atskleisdamas savo idėją, prie kurios dirba jau ne pirmus metus, G. Žiemelis paminėjo ir dalijimosi ekonomiką.
Pasak jo, dėl bepiločių orlaivių veiklos reglamentavimo dalijimosi ekonomika šioje srityje taip pat yra ribota.
Dar prieš ketverius metus „Avia Solutions Group“ įkūrė bendrovę „Laserpas“. Kaip teigė G. Žiemelis, bendrovė išbandė daug skraidyklių, kūrė bepiločių orlaivių valdytojų mokymo programas.
„Mūsų grupėje jau keletą metų vystoma komercinė paslauga: elektros, dujų, geležinkelių, naftos vamzdynų ir tinklų techninės apžiūros ir gedimų šalinimo produktus. Jau šiandien turime sutartis su Rumunijos, Vengrijos, Turkijos elektros tiekimo kompanijomis ir mūsų bandomieji skrydžiai įvertinti labai puikiai, - apie verslui naudojamus bepiločius orlaivius kalbėjo verslininkas. - Norint vartotojams sumažinti paslaugų kainą, reikia ieškoti, kaip sumažinus savikainą.
Tikimės, kad per ateinančius trejus metus „Laserpas“ operuojami bepiločiai orlaiviai per metus apskris daugiau nei 5 mln. kilometrų įvairių tinklų. Čia ir atsiranda galimybė: skrendant tiek kilometrų bendrovė gali pasiūlyti sprendimus ir vartotojams: nufilmuoti jų lauką, sodybą, pastatą, prieš tai gavus skrydžio leidimą ir apmokėjimą.
O vartotojai galės gauti ne tik paprastą filmuotą medžiagą, bet ir termo vaizdą bei kitokių rezoliucijų vaizdo įrašą“. Ta linkme ir judame. Kuriame sudėtingi algoritmai, kurie vartotojams bus pasiekiami 2019-2020 m. Pasikartosiu, kad skirtingai nei kitose dalijimosi ekonomikose, profesionaliais dronais sprendimą galės pasiūlyti didžiausios komercinės įstaigos šioje srityje“.
Pasiteiravus, ar tokia verslininko idėja sulauks pakankamo vartotojų susidomėjimo, G. Žiemelis teigė įsitikinęs idėjos sėkme.
„Jeigu, tarkime, imtume vien Lietuvą. Lietuvoje – 100 tūkst. km elektros tinklų, kuriuos aptarnauja daugiau nei 1 tūkst. darbuotojų, daugiau nei 700 tūkst. žemės savininkų, daugiau nei 25 tūkst. žemės ūkių, turinčių daugiau nei 10 ha, Europos Sąjungos išmokoms gauti deklaruojama 2,8 mln. ha plotai, kuriuos tikrna prieš išmokant ES išmokas.
Per metus Kultūros pavelde esančių pastatų registre pastatų apžiūrai išleidžiama daugiau nei 5 mln. eurų. O kur paprasti daugiabučiai pastatai, kur bepilotis filmuodamas gali pamatuoti šilumos varžą“, - skaičiai dalijosi „Avia Solutions Group“ vadovas.
Idėjos autorius tikino, kad paslauga būtų skirta paprastam vartotojui, tačiau neatmetė galimybės, kad čia galėtų įsikišti ir valstybė.
„Turi būti daugybė bepiločių orlaivių, skraidančių ir aptarnaujančių įvairius tinklus, kad paslauga kitiems vartotojams būtų pigi ir prieinama. To sieksime“, - kalbėjo G. Žiemelis.
