Pirko iš solidarumo

Įsiplieskus kalafioro revoliucijai, tūkstančiai žmonių gegužės viduryje kelioms dienoms ar savaitėms atgręžė nugaras prekybos centrams – tikėta, kad toks pirkėjų elgesys sutramdys stambiųjų prekybininkų godumą.

Tautiečių pastangos nenuėjo veltui – skaičiuojant paskutines minutes iki boikoto pabaigos, į prekybą buvo paleisti trigubai pigesni agurkai ir nė euro nekainuojantys lietuvaičių pamėgti bananai, įprastai šių egzotinių vaisių mylėtojų kišenes patuštindavę kone pusantro euro už kilogramą.

Stambieji prekybininkai pirkėjus bandė susigrąžinti ir kitomis akcijomis: kelių dešimčių procentų nuolaida visam pirkinių krepšeliui ar nemokama antra tos pačios rūšies preke. Tokie triukai įtikino ne visus – dalis pirkėjų ir toliau liko ištikimi smulkiesiems prekybininkams, kurie juos savo produkcija maitino per visą protesto akciją.

Tiesa, praėjus daugiau nei mėnesiui, kalbinti miestiečiai neslėpė, kad turguose ar nedidelėse parduotuvėlėse pirko iš solidarumo – per aukštų kainų boikotą šios pas ūkininkus ir turgaus prekeivius buvo labai panašios į didžiųjų prekybos centrų. Už lenkiškus pomidorus smulkieji prekybininkai prašė 1,8–2,8 Eur, už kaimynines braškes – kone dvigubai tiek. Lietuviškų, šiltnamiuose augintų ridikėlių ryšulėlis kainavo 0,6 Eur, 1 kg kopūstų – dešimčia centų brangiau. Košę užvirę kalafiorai į kauniečių puodus keliavo už 1,4 Eur.

Specialiai kėlė kainas

„Gegužę 2,3 Eur už agurkų kilogramą yra daug? Balandis buvo šaltas – teko paišlaidauti, kol sutvarkiau šiltnamius. Manau, kad ši kaina labai normali, juolab kad prieš dvejus metus tokiu pačiu laiku už juos prašiau beveik 8 litų“, – į dėžę dėdamas ketvirto skynimo agurkus, kalbėjo mobiliame Kalniečių turgelyje prekiavęs ūkininkas Jonas iš Prienų. Vyras sakė, kad šylant orams kaina dar labiau kris, todėl tikėtina, kad agurkai, už kuriuos birželio viduryje augintojas prašė ne 2,3, o 1,4 Eur, po mėnesio tekainuos 0,6 Eur.

Per prekybos centrų boikotą smulkiesiems prekybininkams palankiai susiklosčiusia situacija Jonas nesinaudojo ir kainų nekėlė. Atvirkščiai, pirkėjams magaryčių negailėdamas krovė. Deja, to negalėjo pasakyti apie visus turgaus prekeivius. Esą ne vienas jų sąmoningai prie buvusios kainos pridėjo keliolika ar keliasdešimt centų.
Tikėtina, kad agurkai, už kuriuos birželio viduryje augintojas prašė ne 2,3, o 1,4 Eur, po mėnesio tekainuos 0,6 Eur.

„Jautėme, kad tomis dienomis plūstels daugiau žmonių ir mokės tiek, kiek prašysime. Gyventi juk visi norime“, – Jono žodžius patvirtino ir už atvirumą anonime prašė likti daržovių perpardavinėtoja Lukšio g., „Iki“ parduotuvės pašonėje.

Bumerangas grįžo atgal – neilgai tepasidžiaugę pirkėjų gausa ir plačiai atvertomis jų piniginėmis, birželio pradžioje prekeiviai turėjo kainas gerokai koreguoti. Prie to esą prisidėjo ne sezonas, o į Lietuvą atkeliavęs parduotuvių tinklas „Lidl“, miestiečius viliojantis dideliu vaisių bei daržovių pasirinkimu ir mažomis jų kainomis. „Pažiūri žmones į mūsiškį asortimentą ir sako: „Einam į „Lidl, ten už 10 Eur parsinešime 10 kg“, – apmaudo neslėpė raukšlėto veido moteris.

Ne visada pigiau

Plepioji pašnekovė nemelavo – besibaigiant pirmam vasaros mėnesiui, kainos Kauno turguose gerokai pasikeitė. Tiesa, ne visuose. Brangiausias ir savo kainomis lenkiantis net didžiuosius prekybos centrus – savaitgalinis, mobilusis ūkininkų turgelis šalia Kauno pilies.

Labiausiai čia stebino braškių kainos: už 1 kg vasaros pranašų besibaigiant birželiui jų augintojai prašė nuo 4 iki 6 Eur. „Kodėl taip brangiai, jei prieš mėnesį braškių buvo galima įsigyti keliais eurais pigiau?“ – išgirdęs klausimą ūkininkas iš Ringaudų neįsižeidė. Jis šyptelėjo ir ramiu balsu patikino, kad braškės, kurias pirkau prieš mėnesį, be abejo buvo lenkiškos, o šios – grynakraujės lietuviškos, savomis rankomis rinktos.

Vos už kelių prekystalių sutuoktinių pora siūlė pomidorus. Pigiausi – 2 Eur už kilogramą. Kalafiorai – 1,3 Eur. Radome ir agurkų. Deja, jie dar nekainavo 0,6 Eur, kaip prognozavo ūkininkas Jonas. Už trumpavaisius gražuolius jais prekiavusi jauna mergina prašė nuo 1,5 iki 1,7 Eur. Šalia agurkų glaudėsi ir vandens lašais nusėtos salotos, kurių 100 g čia kainavo 0,4 Eur.

„Mūsų duona yra ypatingo recepto – bemielė. Norite saldesnės ar rūgštesnės?“ – įspūdingo dydžio peiliu 4 Eur už 1 kg įkainotos duonos riekę rėžė šnekus vyras. Kiek tolėliau kitas turgaus prekeivis tiek prašė už piršto storio ožkos sūrio riekelę.

Po lietuviška priedanga

Kalniečių turgelis taip pat vienas brangesnių. Tai paliudijo bent keli kalbinti miestiečiai, tuo įsitikinome ir patys. Agurkai – 1,2, 100 g salotų – 0,3, pomidorai – 1,80 Eur. „Žmonės piktinasi, kad per daug moka? Visada galima rasti pigiau, bet žinokite, kad į lėkštę pjaustysite ne Kėdainiuose ar Prienuose augintus, o kaimyninėje Lenkijoje nokintus pomidorus. Būsite naivūs, jei galvosite kitaip“, – kalbėjo po Lietuvą keliaujantis pomidorų augintojas iš Kauno r.

Pusamžis vyras tikino neturįs nieko prieš kaimynų produkciją, tiesiog jį stebino žmonių naivumas ir aklas tikėjimas tuo, ką rašo ir sako perpardavinėtojai. „Lapelis, rašiklis ir lenkiškas pomidoras per sekundę sulietuvės“, – šyptelėjo vyras.

Tuo metu žmonių vadinamo „25-mečio“ turgelio prekybininkai mušė kumščiais į krūtines ir atkakliai tikino prekiaujantys tik lietuviškomis, dažnai savo daržuose ir kiemuose augintomis daržovėmis. Jei taip, tada Kovo 11-osios g. esantis turgus yra pigiausias Kaune.

100 g salotų čia galima nusipirkti 5 kartus pigiau! Skarele galvą apsigaubusi močiutė už jas teprašė 0,09 Eur. „Auginu sau, bet valgau kaip žvirblis, todėl likusias parduodu ir duonos nusiperku, – kalbėjo vos už kelių gatvių nuosavame namelyje gyvenanti senolė. – Boikotas? Girdėjau apie jį, bet man nuo to nei šilta, nei šalta – pirkėjų nepadaugėjo. Gal per mažai prašau?“

Įlindus gilyn į turgų supratome, kad kainos ir čia nesikandžioja. Kilogramas agurkų – 0,7, braškių – 1,5, pomidorų – 0,9, bulvių ir morkų – po 0,45 Eur. Kalafiorai ? Perpus pigesni nei prie Kauno pilies – vos 0,7 Eur.

„Girdėjau, kad mūsų turgus yra vienas pigiausių mieste. Nesipinigaujame, bet ir nenusiskriaudžiame. Matyt, kitų burnos pernelyg didelės. Tegul pirkėjas sprendžia“, – paklausta, kas lemia tokį kainų kontrastą, ranka numojus špinatų ryšulėlius ant prekystalio ėmė dėlioti dar viena „25-ečio“ turgelio prekybininkė.