Advokatų kontoros „Cobalt“ įmonių teisės ir reguliavimo sričių ekspertai atkreipia dėmesį į tai, kad, nesant (nepasiekus) kitokio susitarimo tarp JK ir ES, JK išstojus iš ES, tikėtina, kad JK nebegalios ES teisės aktai dėl vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi (cross-border merger). Tai reikštų, kad nebebus galimybės, pasinaudojant minėtais teisės aktais, prijungti JK įmonę prie ES valstybėje įregistruotosios įmonės ar atvirkščiai. Kol kas nėra aišku, kas atsitiks, pradėjus vienos valstybės ribas peržengiantį jungimąsi iki JK išstojimo iš ES, tačiau, jį baigiant po JK išstojimo iš ES verslininkams gali būti pravartu atidėti tokius jungimosi procesus, kol atsiras aiškumas dėl JK susitarimo su ES sąlygų.
Taip pat turės būti išspręstas SE (Societas Europaea) įmonių, įsteigtų JK (įregistruota buveinė – JK), likimas. Galima situacija, kad jos turės perkelti buveinę iš JK į Europos Sąjungos valstybę, persitvarkyti į kitos teisinės formos įmones arba likviduotis. Galima situacija, kad JK įmonės, kurios šiuo metu vykdo veiklą kitose ES valstybėse vieningos licencijos, gautos JK, pagrindu, turės gauti iš naujo veiklos licencijas ir leidimus ES valstybėse, o Lietuvos verslui reikės persvarstyti holdingo struktūrų kūrimąsi JK strategiją. Taip pat turės būti išspręstas klausimas dėl bendradarbiavimo tarp JK ir ES valstybių komercinės veiklos priežiūros institucijų (keitimasis informacija, t.t.).
Finansų rinkos dalyviams advokatų kontoros „Cobalt“ bankininkystės ir finansų teisės specialistai sako, kad „Brexit“ turės įtaką toms Lietuvos ir ES finansų įstaigoms, kurios teikia paslaugas JK pasinaudodamos laisvu paslaugų judėjimu (t.y. teikdamos paslaugas neįsiteigus filialo, angl. European passport regime). Šiuo metu Lietuvos ir ES finansų įstaigos (bankai, draudimo įmonės, finansų maklerio įmonės ir kt.) gali teikti paslaugas JK (a) neįstiegus filialo; (b) įsteigus filialą; arba (c) įsteigus atskirą juridinį asmenį – dukterinę bendrovę. Tie rinkos dalyviai, kurie teikia paslaugas JK neįsteigus filialo, naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų suteikta galimybe teikti paslaugas remiantis Lietuvos/kitų ES valstybių išduotomis licencijomis, nesikreipiant dėl atskirų licencijų JK. Tuo atveju, jeigu JK išstojimo iš ES metu nebus pasiekta kitų susitarimų, šios valstybės išstojimas iš ES reikš, kad Lietuvos/ES valstybių finansų įstaigos nebegali teikti finansinių paslaugų Didžiojoje Britanijoje neįsteigus filialo.
Brexit“ turės įtakos toms JK finansų įstaigoms, kurios teikia paslaugas Lietuvoje pasinaudodamos laisvu paslaugų judėjimu (t.y. teikdamos paslaugas neįsiteigus filialo, angl. European passport regime). Tuo atveju, jeigu JK išstojimo iš ES metu nebus pasiekta kitų susitarimų, šios valstybės išstojimas iš ES reikš, kad JK finansų įstaigos nebegali teikti finansinių paslaugų Lietuvoje neįsteigus filialo.
„Brexit“ turės įtaką vertybinių popierių siūlymams JK prospekto, kurį bus patvirtinusi Lietuvos ar kitos ES šalies priežiūros institucija, pagrindu. Pagal galiojantį režimą Lietuvos emitento išleistų vertybinių popierių prospektą patvirtinus Lietuvos bankui kaip priežiūros institucijai, tokio prospekto pagrindu vertybinius popierius galima viešai siūlyti visoje ES (įskaitant JK). JK išstojus iš ES, Lietuvos emitentų išleistus vertybinius popierius JK bus galima viešai siūlyti tik tada, kai prospektą patvirtins JK priežiūros institucija.
„Brexit“ gali turėti įtaką finansų rinkos sandoriams, sudarytiems su JK įmonėmis arba tiesiogiai susijusiems su JK įmonėmis. Šiuo metu suprognozuoti visą įtakos spektrą yra labai sudėtinga, tačiau tokia įtaką gali pasireikšti pvz., jeigu pensijų fondai yra investavę į JK įmonių vertybinius popierius ir „Brexit“sukelti rinkos svyravimai turės neigiamos įtakos tokios investicijos vertei.
Advokatų kontoros „Cobalt“ ginčų teisės specialistai Lietuvos verslininkus ragina atkreipti dėmesį į tai, kad JK išstojus iš ES, santykiuose su JK turėtų nebegalioti ES reglamentai, nusakantys ES valstybių narių bendradarbiavimą civilinėse bylose ir taikytinos teisės nustatymo klausimus. Todėl ginčuose su JK reziduojančiais subjektais būtų sudėtingiau nustatyti tokių ginčų jurisdikciją, taikytiną teisę, rinkti įrodymus, taip pat įteikti teismų procesinius dokumentus. Nebent su JK būtų sudaryta kokia nors speciali ES valstybių narių tarptautinė sutartis šiais klausimais.
Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą, vienoje ES valstybės priimti teismo sprendimai yra automatiškai vykdytini kitose ES valstybėse. JK išstojus iš ES, Lietuvoje ar kitoje ES valstybėje priimto teismo sprendimo įgyvendinimas JK gali tapti sudėtingesnis dėl poreikio tokio teismo sprendimo vykdytinumą pripažinti JK teisme dar prieš pradedant vykdymo procesą. Viena vertus, dėl šios priežasties gali padidėti teismo sprendimo įvykdymo išlaidos. Be to, privaloma teismo sprendimo pripažinimo tvarka nesąžiningi asmenis gali bandyti pasinaudoti kaip papildoma priemone nepagrįstai atidėti teismo sprendimo vykdytinumą ar siekti tokio sprendimo įvykdymo išvengti apskritai.
Siekiant išvengti galimų sunkumų, rekomenduotina jau dabar ilgalaikėse sutartyse su JK subjektais aiškiai išspręsti taikytinos teisės klausimus ir numatyti arbitražines išlygas ar kitokias jurisdikcines išlygas ginčų sprendimui.
Restruktūrizavimo ir bankroto teisės specialistų vertinimu, JK išstojus iš ES, baigsis „bankrotų turizmas“ į JK ir bankrotai nebebus vykdomi pagal ES Reglamentą, t.y. tarptautinių įmonių su pagrindine buveine JK bankrotai nebebus kompleksinės procedūros su kitose ES valstybėse esančiais tokių įmonių padaliniais, filialais ar atstovybėmis.
Darbo teisės specialistų vertinimu „Brexit“ balsavimo rezultatai turės įtakos toms Lietuvos įmonėms, kurios įdarbina JK piliečius ir nuolatinius gyventojus. Įsigaliojus JK atsiskyrimui nuo ES,JK piliečiai ir nuolatiniai gyventojai bus traktuojami, kaip trečiųjų šalių piliečiai ir tokiam samdymui reikės gauti įvairius leidimų - gyventi, dirbti ir pan., o tai ilgai trunka ir kainuoja papildomus pinigus. Komandiruojant ar nuomojant darbuotojus į JK, keisis sąlygos, nebegalios ES direktyvos ir reglamentai Advokatų kontoros „Cobalt“ įmonių teisės ir reguliavimo sričių ekspertai atkreipia dėmesį į tai, kad, nesant (nepasiekus) kitokio susitarimo tarp JK ir ES, JK išstojus iš ES, tikėtina, kad JK nebegalios ES teisės aktai dėl vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi (cross-border merger). Tai reikštų, kad nebebus galimybės, pasinaudojant minėtais teisės aktais, prijungti JK įmonę prie ES valstybėje įregistruotosios įmonės ar atvirkščiai. Kol kas nėra aišku, kas atsitiks, pradėjus vienos valstybės ribas peržengiantį jungimąsi iki JK išstojimo iš ES, tačiau, jį baigiant po JK išstojimo iš ES verslininkams gali būti pravartu atidėti tokius jungimosi procesus, kol atsiras aiškumas dėl JK susitarimo su ES sąlygų.
Taip pat turės būti išspręstas SE (Societas Europaea) įmonių, įsteigtų JK (įregistruota buveinė – JK), likimas. Galima situacija, kad jos turės perkelti buveinę iš JK į Europos Sąjungos valstybę, persitvarkyti į kitos teisinės formos įmones arba likviduotis. Galima situacija, kad JK įmonės, kurios šiuo metu vykdo veiklą kitose ES valstybėse vieningos licencijos, gautos JK, pagrindu, turės gauti iš naujo veiklos licencijas ir leidimus ES valstybėse, o Lietuvos verslui reikės persvarstyti holdingo struktūrų kūrimąsi JK strategiją. Taip pat turės būti išspręstas klausimas dėl bendradarbiavimo tarp JK ir ES valstybių komercinės veiklos priežiūros institucijų (keitimasis informacija, t.t.).
Finansų rinkos dalyviams advokatų kontoros „Cobalt“ bankininkystės ir finansų teisės specialistai sako, kad „Brexit“ turės įtaką toms Lietuvos ir ES finansų įstaigoms, kurios teikia paslaugas JK pasinaudodamos laisvu paslaugų judėjimu (t.y. teikdamos paslaugas neįsiteigus filialo, angl. European passport regime). Šiuo metu Lietuvos ir ES finansų įstaigos (bankai, draudimo įmonės, finansų maklerio įmonės ir kt.) gali teikti paslaugas JK (a) neįstiegus filialo; (b) įsteigus filialą; arba (c) įsteigus atskirą juridinį asmenį – dukterinę bendrovę. Tie rinkos dalyviai, kurie teikia paslaugas JK neįsteigus filialo, naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų suteikta galimybe teikti paslaugas remiantis Lietuvos/kitų ES valstybių išduotomis licencijomis, nesikreipiant dėl atskirų licencijų JK. Tuo atveju, jeigu JK išstojimo iš ES metu nebus pasiekta kitų susitarimų, šios valstybės išstojimas iš ES reikš, kad Lietuvos/ES valstybių finansų įstaigos nebegali teikti finansinių paslaugų Didžiojoje Britanijoje neįsteigus filialo.
Brexit“ turės įtakos toms JK finansų įstaigoms, kurios teikia paslaugas Lietuvoje pasinaudodamos laisvu paslaugų judėjimu (t.y. teikdamos paslaugas neįsiteigus filialo, angl. European passport regime). Tuo atveju, jeigu JK išstojimo iš ES metu nebus pasiekta kitų susitarimų, šios valstybės išstojimas iš ES reikš, kad JK finansų įstaigos nebegali teikti finansinių paslaugų Lietuvoje neįsteigus filialo.
„Brexit“ turės įtaką vertybinių popierių siūlymams JK prospekto, kurį bus patvirtinusi Lietuvos ar kitos ES šalies priežiūros institucija, pagrindu. Pagal galiojantį režimą Lietuvos emitento išleistų vertybinių popierių prospektą patvirtinus Lietuvos bankui kaip priežiūros institucijai, tokio prospekto pagrindu vertybinius popierius galima viešai siūlyti visoje ES (įskaitant JK). JK išstojus iš ES, Lietuvos emitentų išleistus vertybinius popierius JK bus galima viešai siūlyti tik tada, kai prospektą patvirtins JK priežiūros institucija.
„Brexit“ gali turėti įtaką finansų rinkos sandoriams, sudarytiems su JK įmonėmis arba tiesiogiai susijusiems su JK įmonėmis. Šiuo metu suprognozuoti visą įtakos spektrą yra labai sudėtinga, tačiau tokia įtaką gali pasireikšti pvz., jeigu pensijų fondai yra investavę į JK įmonių vertybinius popierius ir „Brexit“sukelti rinkos svyravimai turės neigiamos įtakos tokios investicijos vertei.
Advokatų kontoros „Cobalt“ ginčų teisės specialistai Lietuvos verslininkus ragina atkreipti dėmesį į tai, kad JK išstojus iš ES, santykiuose su JK turėtų nebegalioti ES reglamentai, nusakantys ES valstybių narių bendradarbiavimą civilinėse bylose ir taikytinos teisės nustatymo klausimus. Todėl ginčuose su JK reziduojančiais subjektais būtų sudėtingiau nustatyti tokių ginčų jurisdikciją, taikytiną teisę, rinkti įrodymus, taip pat įteikti teismų procesinius dokumentus. Nebent su JK būtų sudaryta kokia nors speciali ES valstybių narių tarptautinė sutartis šiais klausimais.
Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą, vienoje ES valstybės priimti teismo sprendimai yra automatiškai vykdytini kitose ES valstybėse. JK išstojus iš ES, Lietuvoje ar kitoje ES valstybėje priimto teismo sprendimo įgyvendinimas JK gali tapti sudėtingesnis dėl poreikio tokio teismo sprendimo vykdytinumą pripažinti JK teisme dar prieš pradedant vykdymo procesą. Viena vertus, dėl šios priežasties gali padidėti teismo sprendimo įvykdymo išlaidos. Be to, privaloma teismo sprendimo pripažinimo tvarka nesąžiningi asmenis gali bandyti pasinaudoti kaip papildoma priemone nepagrįstai atidėti teismo sprendimo vykdytinumą ar siekti tokio sprendimo įvykdymo išvengti apskritai.
Siekiant išvengti galimų sunkumų, rekomenduotina jau dabar ilgalaikėse sutartyse su JK subjektais aiškiai išspręsti taikytinos teisės klausimus ir numatyti arbitražines išlygas ar kitokias jurisdikcines išlygas ginčų sprendimui.
Restruktūrizavimo ir bankroto teisės specialistų vertinimu, JK išstojus iš ES, baigsis „bankrotų turizmas“ į JK ir bankrotai nebebus vykdomi pagal ES Reglamentą, t.y. tarptautinių įmonių su pagrindine buveine JK bankrotai nebebus kompleksinės procedūros su kitose ES valstybėse esančiais tokių įmonių padaliniais, filialais ar atstovybėmis.
Darbo teisės specialistų vertinimu „Brexit“ balsavimo rezultatai turės įtakos toms Lietuvos įmonėms, kurios įdarbina JK piliečius ir nuolatinius gyventojus. Įsigaliojus JK atsiskyrimui nuo ES,JK piliečiai ir nuolatiniai gyventojai bus traktuojami, kaip trečiųjų šalių piliečiai ir tokiam samdymui reikės gauti įvairius leidimų - gyventi, dirbti ir pan., o tai ilgai trunka ir kainuoja papildomus pinigus. Komandiruojant ar nuomojant darbuotojus į JK, keisis sąlygos, nebegalios ES direktyvos ir reglamentai Advokatų kontoros „Cobalt“ įmonių teisės ir reguliavimo sričių ekspertai atkreipia dėmesį į tai, kad, nesant (nepasiekus) kitokio susitarimo tarp JK ir ES, JK išstojus iš ES, tikėtina, kad JK nebegalios ES teisės aktai dėl vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi (cross-border merger). Tai reikštų, kad nebebus galimybės, pasinaudojant minėtais teisės aktais, prijungti JK įmonę prie ES valstybėje įregistruotosios įmonės ar atvirkščiai. Kol kas nėra aišku, kas atsitiks, pradėjus vienos valstybės ribas peržengiantį jungimąsi iki JK išstojimo iš ES, tačiau, jį baigiant po JK išstojimo iš ES verslininkams gali būti pravartu atidėti tokius jungimosi procesus, kol atsiras aiškumas dėl JK susitarimo su ES sąlygų.
Taip pat turės būti išspręstas SE (Societas Europaea) įmonių, įsteigtų JK (įregistruota buveinė – JK), likimas. Galima situacija, kad jos turės perkelti buveinę iš JK į Europos Sąjungos valstybę, persitvarkyti į kitos teisinės formos įmones arba likviduotis. Galima situacija, kad JK įmonės, kurios šiuo metu vykdo veiklą kitose ES valstybėse vieningos licencijos, gautos JK, pagrindu, turės gauti iš naujo veiklos licencijas ir leidimus ES valstybėse, o Lietuvos verslui reikės persvarstyti holdingo struktūrų kūrimąsi JK strategiją. Taip pat turės būti išspręstas klausimas dėl bendradarbiavimo tarp JK ir ES valstybių komercinės veiklos priežiūros institucijų (keitimasis informacija, t.t.).
Finansų rinkos dalyviams advokatų kontoros „Cobalt“ bankininkystės ir finansų teisės specialistai sako, kad „Brexit“ turės įtaką toms Lietuvos ir ES finansų įstaigoms, kurios teikia paslaugas JK pasinaudodamos laisvu paslaugų judėjimu (t.y. teikdamos paslaugas neįsiteigus filialo, angl. European passport regime). Šiuo metu Lietuvos ir ES finansų įstaigos (bankai, draudimo įmonės, finansų maklerio įmonės ir kt.) gali teikti paslaugas JK (a) neįstiegus filialo; (b) įsteigus filialą; arba (c) įsteigus atskirą juridinį asmenį – dukterinę bendrovę. Tie rinkos dalyviai, kurie teikia paslaugas JK neįsteigus filialo, naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų suteikta galimybe teikti paslaugas remiantis Lietuvos/kitų ES valstybių išduotomis licencijomis, nesikreipiant dėl atskirų licencijų JK. Tuo atveju, jeigu JK išstojimo iš ES metu nebus pasiekta kitų susitarimų, šios valstybės išstojimas iš ES reikš, kad Lietuvos/ES valstybių finansų įstaigos nebegali teikti finansinių paslaugų Didžiojoje Britanijoje neįsteigus filialo.
Brexit“ turės įtakos toms JK finansų įstaigoms, kurios teikia paslaugas Lietuvoje pasinaudodamos laisvu paslaugų judėjimu (t.y. teikdamos paslaugas neįsiteigus filialo, angl. European passport regime). Tuo atveju, jeigu JK išstojimo iš ES metu nebus pasiekta kitų susitarimų, šios valstybės išstojimas iš ES reikš, kad JK finansų įstaigos nebegali teikti finansinių paslaugų Lietuvoje neįsteigus filialo.
„Brexit“ turės įtaką vertybinių popierių siūlymams JK prospekto, kurį bus patvirtinusi Lietuvos ar kitos ES šalies priežiūros institucija, pagrindu. Pagal galiojantį režimą Lietuvos emitento išleistų vertybinių popierių prospektą patvirtinus Lietuvos bankui kaip priežiūros institucijai, tokio prospekto pagrindu vertybinius popierius galima viešai siūlyti visoje ES (įskaitant JK). JK išstojus iš ES, Lietuvos emitentų išleistus vertybinius popierius JK bus galima viešai siūlyti tik tada, kai prospektą patvirtins JK priežiūros institucija.
„Brexit“ gali turėti įtaką finansų rinkos sandoriams, sudarytiems su JK įmonėmis arba tiesiogiai susijusiems su JK įmonėmis. Šiuo metu suprognozuoti visą įtakos spektrą yra labai sudėtinga, tačiau tokia įtaką gali pasireikšti pvz., jeigu pensijų fondai yra investavę į JK įmonių vertybinius popierius ir „Brexit“sukelti rinkos svyravimai turės neigiamos įtakos tokios investicijos vertei.
Advokatų kontoros „Cobalt“ ginčų teisės specialistai Lietuvos verslininkus ragina atkreipti dėmesį į tai, kad JK išstojus iš ES, santykiuose su JK turėtų nebegalioti ES reglamentai, nusakantys ES valstybių narių bendradarbiavimą civilinėse bylose ir taikytinos teisės nustatymo klausimus. Todėl ginčuose su JK reziduojančiais subjektais būtų sudėtingiau nustatyti tokių ginčų jurisdikciją, taikytiną teisę, rinkti įrodymus, taip pat įteikti teismų procesinius dokumentus. Nebent su JK būtų sudaryta kokia nors speciali ES valstybių narių tarptautinė sutartis šiais klausimais.
Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą, vienoje ES valstybės priimti teismo sprendimai yra automatiškai vykdytini kitose ES valstybėse. JK išstojus iš ES, Lietuvoje ar kitoje ES valstybėje priimto teismo sprendimo įgyvendinimas JK gali tapti sudėtingesnis dėl poreikio tokio teismo sprendimo vykdytinumą pripažinti JK teisme dar prieš pradedant vykdymo procesą. Viena vertus, dėl šios priežasties gali padidėti teismo sprendimo įvykdymo išlaidos. Be to, privaloma teismo sprendimo pripažinimo tvarka nesąžiningi asmenis gali bandyti pasinaudoti kaip papildoma priemone nepagrįstai atidėti teismo sprendimo vykdytinumą ar siekti tokio sprendimo įvykdymo išvengti apskritai.
Siekiant išvengti galimų sunkumų, rekomenduotina jau dabar ilgalaikėse sutartyse su JK subjektais aiškiai išspręsti taikytinos teisės klausimus ir numatyti arbitražines išlygas ar kitokias jurisdikcines išlygas ginčų sprendimui.
Restruktūrizavimo ir bankroto teisės specialistų vertinimu, JK išstojus iš ES, baigsis „bankrotų turizmas“ į JK ir bankrotai nebebus vykdomi pagal ES Reglamentą, t.y. tarptautinių įmonių su pagrindine buveine JK bankrotai nebebus kompleksinės procedūros su kitose ES valstybėse esančiais tokių įmonių padaliniais, filialais ar atstovybėmis.
Darbo teisės specialistų vertinimu „Brexit“ balsavimo rezultatai turės įtakos toms Lietuvos įmonėms, kurios įdarbina JK piliečius ir nuolatinius gyventojus. Įsigaliojus JK atsiskyrimui nuo ES,JK piliečiai ir nuolatiniai gyventojai bus traktuojami, kaip trečiųjų šalių piliečiai ir tokiam samdymui reikės gauti įvairius leidimų - gyventi, dirbti ir pan., o tai ilgai trunka ir kainuoja papildomus pinigus. Komandiruojant ar nuomojant darbuotojus į JK, keisis sąlygos, nebegalios ES direktyvos ir reglamentai Advokatų kontoros „Cobalt“ įmonių teisės ir reguliavimo sričių ekspertai atkreipia dėmesį į tai, kad, nesant (nepasiekus) kitokio susitarimo tarp JK ir ES, JK išstojus iš ES, tikėtina, kad JK nebegalios ES teisės aktai dėl vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi (cross-border merger). Tai reikštų, kad nebebus galimybės, pasinaudojant minėtais teisės aktais, prijungti JK įmonę prie ES valstybėje įregistruotosios įmonės ar atvirkščiai. Kol kas nėra aišku, kas atsitiks, pradėjus vienos valstybės ribas peržengiantį jungimąsi iki JK išstojimo iš ES, tačiau, jį baigiant po JK išstojimo iš ES verslininkams gali būti pravartu atidėti tokius jungimosi procesus, kol atsiras aiškumas dėl JK susitarimo su ES sąlygų.
Taip pat turės būti išspręstas SE (Societas Europaea) įmonių, įsteigtų JK (įregistruota buveinė – JK), likimas. Galima situacija, kad jos turės perkelti buveinę iš JK į Europos Sąjungos valstybę, persitvarkyti į kitos teisinės formos įmones arba likviduotis. Galima situacija, kad JK įmonės, kurios šiuo metu vykdo veiklą kitose ES valstybėse vieningos licencijos, gautos JK, pagrindu, turės gauti iš naujo veiklos licencijas ir leidimus ES valstybėse, o Lietuvos verslui reikės persvarstyti holdingo struktūrų kūrimąsi JK strategiją. Taip pat turės būti išspręstas klausimas dėl bendradarbiavimo tarp JK ir ES valstybių komercinės veiklos priežiūros institucijų (keitimasis informacija, t.t.).
Finansų rinkos dalyviams advokatų kontoros „Cobalt“ bankininkystės ir finansų teisės specialistai sako, kad „Brexit“ turės įtaką toms Lietuvos ir ES finansų įstaigoms, kurios teikia paslaugas JK pasinaudodamos laisvu paslaugų judėjimu (t.y. teikdamos paslaugas neįsiteigus filialo, angl. European passport regime). Šiuo metu Lietuvos ir ES finansų įstaigos (bankai, draudimo įmonės, finansų maklerio įmonės ir kt.) gali teikti paslaugas JK (a) neįstiegus filialo; (b) įsteigus filialą; arba (c) įsteigus atskirą juridinį asmenį – dukterinę bendrovę. Tie rinkos dalyviai, kurie teikia paslaugas JK neįsteigus filialo, naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų suteikta galimybe teikti paslaugas remiantis Lietuvos/kitų ES valstybių išduotomis licencijomis, nesikreipiant dėl atskirų licencijų JK. Tuo atveju, jeigu JK išstojimo iš ES metu nebus pasiekta kitų susitarimų, šios valstybės išstojimas iš ES reikš, kad Lietuvos/ES valstybių finansų įstaigos nebegali teikti finansinių paslaugų Didžiojoje Britanijoje neįsteigus filialo.
Brexit“ turės įtakos toms JK finansų įstaigoms, kurios teikia paslaugas Lietuvoje pasinaudodamos laisvu paslaugų judėjimu (t.y. teikdamos paslaugas neįsiteigus filialo, angl. European passport regime). Tuo atveju, jeigu JK išstojimo iš ES metu nebus pasiekta kitų susitarimų, šios valstybės išstojimas iš ES reikš, kad JK finansų įstaigos nebegali teikti finansinių paslaugų Lietuvoje neįsteigus filialo.
„Brexit“ turės įtaką vertybinių popierių siūlymams JK prospekto, kurį bus patvirtinusi Lietuvos ar kitos ES šalies priežiūros institucija, pagrindu. Pagal galiojantį režimą Lietuvos emitento išleistų vertybinių popierių prospektą patvirtinus Lietuvos bankui kaip priežiūros institucijai, tokio prospekto pagrindu vertybinius popierius galima viešai siūlyti visoje ES (įskaitant JK). JK išstojus iš ES, Lietuvos emitentų išleistus vertybinius popierius JK bus galima viešai siūlyti tik tada, kai prospektą patvirtins JK priežiūros institucija.
„Brexit“ gali turėti įtaką finansų rinkos sandoriams, sudarytiems su JK įmonėmis arba tiesiogiai susijusiems su JK įmonėmis. Šiuo metu suprognozuoti visą įtakos spektrą yra labai sudėtinga, tačiau tokia įtaką gali pasireikšti pvz., jeigu pensijų fondai yra investavę į JK įmonių vertybinius popierius ir „Brexit“sukelti rinkos svyravimai turės neigiamos įtakos tokios investicijos vertei.
Advokatų kontoros „Cobalt“ ginčų teisės specialistai Lietuvos verslininkus ragina atkreipti dėmesį į tai, kad JK išstojus iš ES, santykiuose su JK turėtų nebegalioti ES reglamentai, nusakantys ES valstybių narių bendradarbiavimą civilinėse bylose ir taikytinos teisės nustatymo klausimus. Todėl ginčuose su JK reziduojančiais subjektais būtų sudėtingiau nustatyti tokių ginčų jurisdikciją, taikytiną teisę, rinkti įrodymus, taip pat įteikti teismų procesinius dokumentus. Nebent su JK būtų sudaryta kokia nors speciali ES valstybių narių tarptautinė sutartis šiais klausimais.
Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą, vienoje ES valstybės priimti teismo sprendimai yra automatiškai vykdytini kitose ES valstybėse. JK išstojus iš ES, Lietuvoje ar kitoje ES valstybėje priimto teismo sprendimo įgyvendinimas JK gali tapti sudėtingesnis dėl poreikio tokio teismo sprendimo vykdytinumą pripažinti JK teisme dar prieš pradedant vykdymo procesą. Viena vertus, dėl šios priežasties gali padidėti teismo sprendimo įvykdymo išlaidos. Be to, privaloma teismo sprendimo pripažinimo tvarka nesąžiningi asmenis gali bandyti pasinaudoti kaip papildoma priemone nepagrįstai atidėti teismo sprendimo vykdytinumą ar siekti tokio sprendimo įvykdymo išvengti apskritai.
Siekiant išvengti galimų sunkumų, rekomenduotina jau dabar ilgalaikėse sutartyse su JK subjektais aiškiai išspręsti taikytinos teisės klausimus ir numatyti arbitražines išlygas ar kitokias jurisdikcines išlygas ginčų sprendimui.
Restruktūrizavimo ir bankroto teisės specialistų vertinimu, JK išstojus iš ES, baigsis „bankrotų turizmas“ į JK ir bankrotai nebebus vykdomi pagal ES Reglamentą, t.y. tarptautinių įmonių su pagrindine buveine JK bankrotai nebebus kompleksinės procedūros su kitose ES valstybėse esančiais tokių įmonių padaliniais, filialais ar atstovybėmis.
Darbo teisės specialistų vertinimu „Brexit“ balsavimo rezultatai turės įtakos toms Lietuvos įmonėms, kurios įdarbina JK piliečius ir nuolatinius gyventojus. Įsigaliojus JK atsiskyrimui nuo ES,JK piliečiai ir nuolatiniai gyventojai bus traktuojami, kaip trečiųjų šalių piliečiai ir tokiam samdymui reikės gauti įvairius leidimų - gyventi, dirbti ir pan., o tai ilgai trunka ir kainuoja papildomus pinigus. Komandiruojant ar nuomojant darbuotojus į JK, keisis sąlygos, nebegalios ES direktyvos ir reglamentai Advokatų kontoros „Cobalt“ įmonių teisės ir reguliavimo sričių ekspertai atkreipia dėmesį į tai, kad, nesant (nepasiekus) kitokio susitarimo tarp JK ir ES, JK išstojus iš ES, tikėtina, kad JK nebegalios ES teisės aktai dėl vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi (cross-border merger). Tai reikštų, kad nebebus galimybės, pasinaudojant minėtais teisės aktais, prijungti JK įmonę prie ES valstybėje įregistruotosios įmonės ar atvirkščiai. Kol kas nėra aišku, kas atsitiks, pradėjus vienos valstybės ribas peržengiantį jungimąsi iki JK išstojimo iš ES, tačiau, jį baigiant po JK išstojimo iš ES verslininkams gali būti pravartu atidėti tokius jungimosi procesus, kol atsiras aiškumas dėl JK susitarimo su ES sąlygų.
Taip pat turės būti išspręstas SE (Societas Europaea) įmonių, įsteigtų JK (įregistruota buveinė – JK), likimas. Galima situacija, kad jos turės perkelti buveinę iš JK į Europos Sąjungos valstybę, persitvarkyti į kitos teisinės formos įmones arba likviduotis. Galima situacija, kad JK įmonės, kurios šiuo metu vykdo veiklą kitose ES valstybėse vieningos licencijos, gautos JK, pagrindu, turės gauti iš naujo veiklos licencijas ir leidimus ES valstybėse, o Lietuvos verslui reikės persvarstyti holdingo struktūrų kūrimąsi JK strategiją. Taip pat turės būti išspręstas klausimas dėl bendradarbiavimo tarp JK ir ES valstybių komercinės veiklos priežiūros institucijų (keitimasis informacija, t.t.).
Finansų rinkos dalyviams advokatų kontoros „Cobalt“ bankininkystės ir finansų teisės specialistai sako, kad „Brexit“ turės įtaką toms Lietuvos ir ES finansų įstaigoms, kurios teikia paslaugas JK pasinaudodamos laisvu paslaugų judėjimu (t.y. teikdamos paslaugas neįsiteigus filialo, angl. European passport regime). Šiuo metu Lietuvos ir ES finansų įstaigos (bankai, draudimo įmonės, finansų maklerio įmonės ir kt.) gali teikti paslaugas JK (a) neįstiegus filialo; (b) įsteigus filialą; arba (c) įsteigus atskirą juridinį asmenį – dukterinę bendrovę. Tie rinkos dalyviai, kurie teikia paslaugas JK neįsteigus filialo, naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų suteikta galimybe teikti paslaugas remiantis Lietuvos/kitų ES valstybių išduotomis licencijomis, nesikreipiant dėl atskirų licencijų JK. Tuo atveju, jeigu JK išstojimo iš ES metu nebus pasiekta kitų susitarimų, šios valstybės išstojimas iš ES reikš, kad Lietuvos/ES valstybių finansų įstaigos nebegali teikti finansinių paslaugų Didžiojoje Britanijoje neįsteigus filialo.
Brexit“ turės įtakos toms JK finansų įstaigoms, kurios teikia paslaugas Lietuvoje pasinaudodamos laisvu paslaugų judėjimu (t.y. teikdamos paslaugas neįsiteigus filialo, angl. European passport regime). Tuo atveju, jeigu JK išstojimo iš ES metu nebus pasiekta kitų susitarimų, šios valstybės išstojimas iš ES reikš, kad JK finansų įstaigos nebegali teikti finansinių paslaugų Lietuvoje neįsteigus filialo.
„Brexit“ turės įtaką vertybinių popierių siūlymams JK prospekto, kurį bus patvirtinusi Lietuvos ar kitos ES šalies priežiūros institucija, pagrindu. Pagal galiojantį režimą Lietuvos emitento išleistų vertybinių popierių prospektą patvirtinus Lietuvos bankui kaip priežiūros institucijai, tokio prospekto pagrindu vertybinius popierius galima viešai siūlyti visoje ES (įskaitant JK). JK išstojus iš ES, Lietuvos emitentų išleistus vertybinius popierius JK bus galima viešai siūlyti tik tada, kai prospektą patvirtins JK priežiūros institucija.
„Brexit“ gali turėti įtaką finansų rinkos sandoriams, sudarytiems su JK įmonėmis arba tiesiogiai susijusiems su JK įmonėmis. Šiuo metu suprognozuoti visą įtakos spektrą yra labai sudėtinga, tačiau tokia įtaką gali pasireikšti pvz., jeigu pensijų fondai yra investavę į JK įmonių vertybinius popierius ir „Brexit“sukelti rinkos svyravimai turės neigiamos įtakos tokios investicijos vertei.
Advokatų kontoros „Cobalt“ ginčų teisės specialistai Lietuvos verslininkus ragina atkreipti dėmesį į tai, kad JK išstojus iš ES, santykiuose su JK turėtų nebegalioti ES reglamentai, nusakantys ES valstybių narių bendradarbiavimą civilinėse bylose ir taikytinos teisės nustatymo klausimus. Todėl ginčuose su JK reziduojančiais subjektais būtų sudėtingiau nustatyti tokių ginčų jurisdikciją, taikytiną teisę, rinkti įrodymus, taip pat įteikti teismų procesinius dokumentus. Nebent su JK būtų sudaryta kokia nors speciali ES valstybių narių tarptautinė sutartis šiais klausimais.
Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą, vienoje ES valstybės priimti teismo sprendimai yra automatiškai vykdytini kitose ES valstybėse. JK išstojus iš ES, Lietuvoje ar kitoje ES valstybėje priimto teismo sprendimo įgyvendinimas JK gali tapti sudėtingesnis dėl poreikio tokio teismo sprendimo vykdytinumą pripažinti JK teisme dar prieš pradedant vykdymo procesą. Viena vertus, dėl šios priežasties gali padidėti teismo sprendimo įvykdymo išlaidos. Be to, privaloma teismo sprendimo pripažinimo tvarka nesąžiningi asmenis gali bandyti pasinaudoti kaip papildoma priemone nepagrįstai atidėti teismo sprendimo vykdytinumą ar siekti tokio sprendimo įvykdymo išvengti apskritai.
Siekiant išvengti galimų sunkumų, rekomenduotina jau dabar ilgalaikėse sutartyse su JK subjektais aiškiai išspręsti taikytinos teisės klausimus ir numatyti arbitražines išlygas ar kitokias jurisdikcines išlygas ginčų sprendimui.
Restruktūrizavimo ir bankroto teisės specialistų vertinimu, JK išstojus iš ES, baigsis „bankrotų turizmas“ į JK ir bankrotai nebebus vykdomi pagal ES Reglamentą, t.y. tarptautinių įmonių su pagrindine buveine JK bankrotai nebebus kompleksinės procedūros su kitose ES valstybėse esančiais tokių įmonių padaliniais, filialais ar atstovybėmis.
Darbo teisės specialistų vertinimu „Brexit“ balsavimo rezultatai turės įtakos toms Lietuvos įmonėms, kurios įdarbina JK piliečius ir nuolatinius gyventojus. Įsigaliojus JK atsiskyrimui nuo ES,JK piliečiai ir nuolatiniai gyventojai bus traktuojami, kaip trečiųjų šalių piliečiai ir tokiam samdymui reikės gauti įvairius leidimų - gyventi, dirbti ir pan., o tai ilgai trunka ir kainuoja papildomus pinigus. Komandiruojant ar nuomojant darbuotojus į JK, keisis sąlygos, nebegalios ES direktyvos ir reglamentai Advokatų kontoros „Cobalt“ įmonių teisės ir reguliavimo sričių ekspertai atkreipia dėmesį į tai, kad, nesant (nepasiekus) kitokio susitarimo tarp JK ir ES, JK išstojus iš ES, tikėtina, kad JK nebegalios ES teisės aktai dėl vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi (cross-border merger). Tai reikštų, kad nebebus galimybės, pasinaudojant minėtais teisės aktais, prijungti JK įmonę prie ES valstybėje įregistruotosios įmonės ar atvirkščiai. Kol kas nėra aišku, kas atsitiks, pradėjus vienos valstybės ribas peržengiantį jungimąsi iki JK išstojimo iš ES, tačiau, jį baigiant po JK išstojimo iš ES verslininkams gali būti pravartu atidėti tokius jungimosi procesus, kol atsiras aiškumas dėl JK susitarimo su ES sąlygų.
Taip pat turės būti išspręstas SE (Societas Europaea) įmonių, įsteigtų JK (įregistruota buveinė – JK), likimas. Galima situacija, kad jos turės perkelti buveinę iš JK į Europos Sąjungos valstybę, persitvarkyti į kitos teisinės formos įmones arba likviduotis. Galima situacija, kad JK įmonės, kurios šiuo metu vykdo veiklą kitose ES valstybėse vieningos licencijos, gautos JK, pagrindu, turės gauti iš naujo veiklos licencijas ir leidimus ES valstybėse, o Lietuvos verslui reikės persvarstyti holdingo struktūrų kūrimąsi JK strategiją. Taip pat turės būti išspręstas klausimas dėl bendradarbiavimo tarp JK ir ES valstybių komercinės veiklos priežiūros institucijų (keitimasis informacija, t.t.).
Finansų rinkos dalyviams advokatų kontoros „Cobalt“ bankininkystės ir finansų teisės specialistai sako, kad „Brexit“ turės įtaką toms Lietuvos ir ES finansų įstaigoms, kurios teikia paslaugas JK pasinaudodamos laisvu paslaugų judėjimu (t.y. teikdamos paslaugas neįsiteigus filialo, angl. European passport regime). Šiuo metu Lietuvos ir ES finansų įstaigos (bankai, draudimo įmonės, finansų maklerio įmonės ir kt.) gali teikti paslaugas JK (a) neįstiegus filialo; (b) įsteigus filialą; arba (c) įsteigus atskirą juridinį asmenį – dukterinę bendrovę. Tie rinkos dalyviai, kurie teikia paslaugas JK neįsteigus filialo, naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų suteikta galimybe teikti paslaugas remiantis Lietuvos/kitų ES valstybių išduotomis licencijomis, nesikreipiant dėl atskirų licencijų JK. Tuo atveju, jeigu JK išstojimo iš ES metu nebus pasiekta kitų susitarimų, šios valstybės išstojimas iš ES reikš, kad Lietuvos/ES valstybių finansų įstaigos nebegali teikti finansinių paslaugų Didžiojoje Britanijoje neįsteigus filialo.
Brexit“ turės įtakos toms JK finansų įstaigoms, kurios teikia paslaugas Lietuvoje pasinaudodamos laisvu paslaugų judėjimu (t.y. teikdamos paslaugas neįsiteigus filialo, angl. European passport regime). Tuo atveju, jeigu JK išstojimo iš ES metu nebus pasiekta kitų susitarimų, šios valstybės išstojimas iš ES reikš, kad JK finansų įstaigos nebegali teikti finansinių paslaugų Lietuvoje neįsteigus filialo.
„Brexit“ turės įtaką vertybinių popierių siūlymams JK prospekto, kurį bus patvirtinusi Lietuvos ar kitos ES šalies priežiūros institucija, pagrindu. Pagal galiojantį režimą Lietuvos emitento išleistų vertybinių popierių prospektą patvirtinus Lietuvos bankui kaip priežiūros institucijai, tokio prospekto pagrindu vertybinius popierius galima viešai siūlyti visoje ES (įskaitant JK). JK išstojus iš ES, Lietuvos emitentų išleistus vertybinius popierius JK bus galima viešai siūlyti tik tada, kai prospektą patvirtins JK priežiūros institucija.
„Brexit“ gali turėti įtaką finansų rinkos sandoriams, sudarytiems su JK įmonėmis arba tiesiogiai susijusiems su JK įmonėmis. Šiuo metu suprognozuoti visą įtakos spektrą yra labai sudėtinga, tačiau tokia įtaką gali pasireikšti pvz., jeigu pensijų fondai yra investavę į JK įmonių vertybinius popierius ir „Brexit“sukelti rinkos svyravimai turės neigiamos įtakos tokios investicijos vertei.
Advokatų kontoros „Cobalt“ ginčų teisės specialistai Lietuvos verslininkus ragina atkreipti dėmesį į tai, kad JK išstojus iš ES, santykiuose su JK turėtų nebegalioti ES reglamentai, nusakantys ES valstybių narių bendradarbiavimą civilinėse bylose ir taikytinos teisės nustatymo klausimus. Todėl ginčuose su JK reziduojančiais subjektais būtų sudėtingiau nustatyti tokių ginčų jurisdikciją, taikytiną teisę, rinkti įrodymus, taip pat įteikti teismų procesinius dokumentus. Nebent su JK būtų sudaryta kokia nors speciali ES valstybių narių tarptautinė sutartis šiais klausimais.
Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą, vienoje ES valstybės priimti teismo sprendimai yra automatiškai vykdytini kitose ES valstybėse. JK išstojus iš ES, Lietuvoje ar kitoje ES valstybėje priimto teismo sprendimo įgyvendinimas JK gali tapti sudėtingesnis dėl poreikio tokio teismo sprendimo vykdytinumą pripažinti JK teisme dar prieš pradedant vykdymo procesą. Viena vertus, dėl šios priežasties gali padidėti teismo sprendimo įvykdymo išlaidos. Be to, privaloma teismo sprendimo pripažinimo tvarka nesąžiningi asmenis gali bandyti pasinaudoti kaip papildoma priemone nepagrįstai atidėti teismo sprendimo vykdytinumą ar siekti tokio sprendimo įvykdymo išvengti apskritai.
Siekiant išvengti galimų sunkumų, rekomenduotina jau dabar ilgalaikėse sutartyse su JK subjektais aiškiai išspręsti taikytinos teisės klausimus ir numatyti arbitražines išlygas ar kitokias jurisdikcines išlygas ginčų sprendimui.
Restruktūrizavimo ir bankroto teisės specialistų vertinimu, JK išstojus iš ES, baigsis „bankrotų turizmas“ į JK ir bankrotai nebebus vykdomi pagal ES Reglamentą, t.y. tarptautinių įmonių su pagrindine buveine JK bankrotai nebebus kompleksinės procedūros su kitose ES valstybėse esančiais tokių įmonių padaliniais, filialais ar atstovybėmis.
Darbo teisės specialistų vertinimu „Brexit“ balsavimo rezultatai turės įtakos toms Lietuvos įmonėms, kurios įdarbina JK piliečius ir nuolatinius gyventojus. Įsigaliojus JK atsiskyrimui nuo ES,JK piliečiai ir nuolatiniai gyventojai bus traktuojami, kaip trečiųjų šalių piliečiai ir tokiam samdymui reikės gauti įvairius leidimų - gyventi, dirbti ir pan., o tai ilgai trunka ir kainuoja papildomus pinigus. Komandiruojant ar nuomojant darbuotojus į JK, keisis sąlygos, nebegalios ES direktyvos ir reglamentai.
