XXI amžiuje praraja tarp lyčių, nesutarimai ir konfliktai kyla vis dar dėl tų pačių dalykų kaip ir tada, kai Adomas pirmąkart susivaidijo su Ieva. Tris dešimtmečius tirdami vyrų ir moterų skirtumus, eksperimentuodami, analizuodami mylias filmuotos medžiagos, rašydami knygas, rengdami pokalbius per televiziją ir dalydamiesi konferencijų medžiaga, gavome dešimtis tūkstančių klausimų, kodėl mes, vyrai ir moterys, elgiamės taip, o ne kitaip.
Sulaukėme laiškų, telefono skambučių ir elektroninio pašto žinučių iš žmonių, suglumintų priešingos lyties elgesio, nusivylusių ir bejėgių, nežinančių, kaip bendrauti. Taip gimė knyga „Kodėl vyrai meluoja, o moterys verkia“. Ji pagrįsta 40 klausimų, kuriuos dažniausiai pateikia viso pasaulio skaitytojai ir televizijos žiūrovai, o mes stengiamės atsakyti į juos pasitelkdami savo patirtį, apklausų rezultatus, naujausius tyrimus, mokslą ir galiausiai išmintį. Be to, patariame, kaip geriausia bendrauti su priešinga lytimi.
Knygoje „Kodėl vyrai neranda raktų, o moterims vis reikia naujų batų“ gvildenami tie svarbūs „turiu žinoti“ klausimai, kurie moterims kyla ankstyvais sekmadienio rytais, kaip antai: „Kodėl vyrai šaudo akimis į kitas moteris?“ ir „Kodėl jie visada nepaliaujamai moko, ką daryti ir kaip mąstyti?“ Vyrai taip pat susiduria su problemomis, kurias turi įveikti ankstų sekmadienio rytą, kokią dešimtą valandą, prabudę vieni arba su mylimąja, nebenorinčia su juo kalbėtis. Aptarsime ir kitus juos kamuojančius klausimus, pavyzdžiui: „Kodėl moterys niekada nekalba iš esmės?“, „Kodėl jos nuolat kabinėjasi?“ arba „Kodėl sekmadienio rytą turiu rūpintis savo kojinėmis?“
Moteris nerimauja dėl savo ateities tol,
kol gauna vyrą. Vyras ima jaudintis dėl ateities
gavęs žmoną.
Mokslas šiandien jau gali paaiškinti, kodėl moterys tiek daug plepa, dažnai išsisukinėja, nori smulkiausiai žinoti viską, kas jas supa, ir retai rodo iniciatyvą sekse. Dabar žinome evoliucines ir biologines priežastis, kodėl vyrai vienu metu gali daryti tik vieną darbą, nemėgsta vaikščioti po
parduotuves, neprašo patarimų, nori, kad tualetinio popieriaus ritinėlis būtų atsuktas į juos, o ne į sieną, ir beveik nenutuokia, kaip gyvena draugai, nors su jais visą savaitgalį žvejojo.
Ši knyga atkreipia dėmesį ir į tai, kas akivaizdu, bet ko daugelis nenori pripažinti. Tikriausiai pastebėjote, jog moterys turi įgimtą polinkį apžiūrinėti ir pirkti dekoratyvines pagalvėles arba perstatinėti baldus, kad vyrai sukluptų tyliai įslinkę vėlią naktį. Arba kai kurios kiekvienąkart žiūrėdamos tų pačių varžybų kartojimą kaskart patiria jaudulį, o dizainerio sukurtą drabužį, aptiktą per išpardavimą, priešingai negu vyrai, laiko kone svarbiausiu gyvenimo įvykiu.
Kodėl vyrams ir moterims taip sunku
Būti vyru dabar tapo sunku. Nuo 1960 metų, kai feministės pasidarė iškalbingesnės ir joms ėmė sektis, moterų savižudybių sumažėjo net 34 %, užtat vyrų savižudybių padaugėjo iki 16 %. Nepaisant to, vis dar labiausiai rūpinamasi sunkia moters dalia.
XX amžiuje moterys, įgijusios daugiau laisvių, vis dažniau vyrus ėmė laikyti savo priešais, tarpusavio santykiai ir gyvenimas šeimoje tapo labai įtempti. Moterys buvo piktos, o vyrai – priblokšti ir sutrikę. Seniau jų vaidmenys buvo aiškiai apibrėžti. Vyras – tai šeimos galva. Jis – pagrindinis šeimos maitintojas, jo žodis – įstatymas, o sritys, kuriose jis priimdavo sprendimus, būdavo labai aiškios. Vyras buvo ir šeimos gynėjas, ir maitintojas. Jo žmona – motina, namų šeimininkė, šeimos reikalų tvarkytoja ir slaugytoja. Vyras žinojo savo pareigas, o žmona – savo. Gyvenimas buvo nesudėtingas.
Tačiau staiga viskas ėmė keistis. Televizijos serialai ir komercinės reklamos kūrė kvailo arba nekompetentingo vyro ir protingesnės, pranašesnės moters įvaizdį. Moterys vis atkakliau ėmė reikalauti lygių teisių. Svarbiausia, kad, regis, jos žinojo, ko nori, ko siekia, todėl vyrai pasijuto nustumti į šalį.
Jeigu moteris vyrui viešai skelia antausį,
visi mano, kad jis to nusipelnė.
Atrodo, kad dauguma vyrų neturi supratimo apie elgesio normas. Pavyzdžiui, moterys, kalbančios apie lyčių nelygybę, susilaukia pritarimo; apie tai prabilę vyrai dažnai kaltinami, kad nekenčia moterų. Užgaulūs juokeliai apie vyrus pranoksta pašaipas apie moteris maždaug 10 kartų. Štai tipiškas pavyzdys to, ką elektroniniu paštu gaunate kasdien:
Ar esate pastebėjusios, kad visos moterų problemos susijusios su vyrais?
Menopauzė (men-opause)
Menstruaciniai skausmai (men-strual)
Mentalinė liga (men-tal)
Ginekologas (guy-naecologist)
Histerektomija (his-terectomy)
Ir naujausias moterų sąmojis daugeliui vyrų atrodo itin demoralizuojantis ir grėsmingas:
Kaip apibūdinti vyrą? Tai sistema penio gyvybei palaikyti.
Nors daugelis vyrų tai gali palaikyti atviru priešiškumu, vyrų elgesio taisyklių neišmanymas kyla iš depresijos, apėmusios turbūt visus vyrus. Dabar vyrų, ir senų, ir jaunų, žudosi daug daugiau nei kada nors anksčiau, o pirmauja japonai. Vyrai nebesuvokia savo darbo specifikos, nebeliko jų atliekamų vaidmenų modelių.
Šiais laikais nelengva ir moterims. Feminizmas atsirado dėl vyrų ir moterų nelygybės norint išvaduoti moteris iš grandinių, kuriomis jos prirakintos virtuvėje prie kriauklės. Dabar Vakarų pasaulyje dirba maždaug 50 proc. moterų, nepriklausomai nuo to, nori jos to, ar ne. Didžiojoje Britanijoje vieną iš penkių šeimų išlaiko viena moteris ir tik vieną iš penkiasdešimties – vienas vyras. Tokia moteris yra ir motina, ir tėvas, ir šeimos maitintoja. Moterys dabar serga opaligėmis, patiria širdies smūgius ir kenčia nuo ligų, kurias sukelia stresas ir kurios anksčiau kamuodavo vyrus.
Bulimija serga 4–5 proc. studijuojančių moterų ir tik vienas iš 300 vyrų.
Apskaičiuota, kad 2020 metais 25 proc. visų moterų Vakarų pasaulyje bus visiškos vienišės. Tai nenormalu ir prieštarauja svarbiausiems žmogiškiesiems poreikiams bei prigimčiai. Moterys pervargsta, todėl tampa irzlios ir dar vienišesnės. Vyrai mano, jog moterys nori, kad jie galvotų ir elgtųsi kaip moterys. Mes visi susipainiojome. Ši knyga yra tarsi planas, kuris padės jums keliauti per santykių labirintą ir atpažinti klaidingą pradžią, įveikti klastingus vingius ir išvengti blogos pabaigos.
Kodėl vyrai ir moterys turi tiek daug rūpesčių
Moterys formavosi kaip vaikų gimdytojos ir savo lizdelių gynėjos, todėl jų smegenys susijusios su auklėjimu, maitinimu, meile ir rūpinimusi kitų žmonių gyvenimu. Vyrai išsiugdė dirbti visai kitokius darbus – jie buvo medžiotojai, persekiotojai, šeimos maitintojai ir problemų sprendėjai. Tad suprantama, kodėl vyrų ir moterų smegenys atlieka skirtingas funkcijas ir teikia pirmenybę visai kitiems dalykams. Tai patvirtina moksliniai tyrinėjimai, ypač atliekami su naujais moderniais smegenų skeneriais.
Moterys daugiausia knygų parašo apie žmonių santykius, ir per 80 proc. jų perka moterys. Daugelyje šių knygų dėmesys sutelktas į vyrus: ką jie daro ne taip ir kaip juos būtų galima patobulinti. Dauguma savitarpio santykių konsultantų ir gydytojų taip pat yra moterys. Neutralaus stebėtojo akimis, gali susidaryti įspūdis, kad lyčių santykiai moterims rūpi labiau negu vyrams.
Dažniausiai taip ir yra. Vyrų psichikai nebūdinga gilintis į tarpusavio santykius, turint galvoje prioritetus. Todėl vyrai net nemėgina analizuoti savitarpio santykių, o jei ir pabando, tai greitai liaujasi, nes moterų galvosena ir veiksmai jiems pernelyg sudėtingi. Kartais viskas jiems pasirodo nesuvokiama, tad lengviau nedelsiant užbaigti, negu patirti nesėkmę. Vis dėlto tiesa ta, kad vyrai nė kiek ne mažiau kaip moterys trokšta gerų, sveikų, pasitenkinimą teikiančių santykių. Jie tiesiog mano, kad vieną dieną tie santykiai ims ir susiklostys iš anksto nieko nesvarstant ar specialiai nesirengiant. Moterys nuolatos klysta galvodamos, kad jeigu vyras ją myli, tai privalo ir suprasti. Dažniausiai jis jos nesupranta. Todėl visai pagrįstai vadiname vieni kitus „priešinga“ lytimi – mes ir esame priešingi.
Moteris turi pažinti vieną vyrą, bet gerai suprasti – visus; vyrai gali pažinoti daug moterų, bet nesuprasti nė vienos. (Helen Rowland)
Mes esame tik žmonių giminė, nuolatos besirūpinanti poravimosi apeigomis, meilikavimu ir savitarpio santykiais – kitoms rūšims viskas daug paprasčiau ir jos puikiai sugyvena. Net voras „Juodoji našlė“ ir vabzdys maldininkas, nugalabijantis patiną vos susiporavus, žino poravimosi taisykles ir uoliai jų laikosi.
Na, kad ir aštuonkojis. Tai paprastas gyvūnas su mažytėmis smegenimis. Bet aštuonkojai niekada nesivelia į kivirčus dėl patinų ir patelių skirtumų, sekso, – jiems visa tai nė motais. Patelei pasiruošus poruotis, patinai aštuonkojai suka apie jas ratus mojuodami čiuptuvais; patelė išsirenka tą, kurio čiuptuvai labiausiai patinka, ir leidžia prie jos prisiartinti. Ji niekada jo nekaltina nedėmesingumu, o jis niekada nekvaršina sau galvos, ar jai buvo taip pat gera, kaip ir jam. Nėra jokių konkuruojančių, mėgstančių patarinėti žmonos ar vyro giminės pusių, todėl aštuonkojo patelei visiškai nesvarbu, ar ji stora, ir niekada neprisileidžia patino su „lėtu“ čiuptuvu.
Tačiau žmonėms gerokai sunkiau. Moterys teigia norinčios jautrių vyrų, bet ne pernelyg jausmingų. Vyrai mažai nutuokia apie moteriškas subtilybes. Jie nesupranta, kad turi būti jautrūs moterų jausmams, bet stiprūs ir vyriški kitais atvejais. Ši knyga išmokys vyrus rasti kelią per santykių labirintą.
Moterys išmoks, kaip suprasti, ko nori vyrai, ir ką daryti.
Interneto naršyklėje įrašę žodžius „santykiai“ ir „seksas“, netrukus gausite 36 714 nuorodų tik anglų kalba, padėsiančių suvokti situaciją. Visiems kitiems gyvūnams savitarpio santykiai yra visai paprasta procedūra, valdoma išlikimo poreikio. Jie apie tai nemąsto – jie tiesiog tą daro. Tačiau mes taip išsivystėme, kad turime žinoti, kaip geriausiai sutarti su priešinga lytimi, kad nepražiopsotume laimingo gyvenimo šanso, džiaugtumėmės dalydamiesi malonumu, jauduliu ir praturtėtume tuo, ką gali duoti puikūs santykiai.
Kelionė per pasaulį
Knyga „Kodėl vyrai neranda raktų, o moterims vis reikia naujų batų“ – tai kita tarpusavio santykių pakopa, kitaip tariant, knygos „Kodėl vyrai nesiklauso, o moterys nesiorientuoja žemėlapiuose“ tęsinys. Čia aptariama daug gyvenimo sričių, apie kurias mes retai susimąstome arba tiesiog jų nepastebime. Kad gimtų ši knyga, apkeliavome daugiau nei 30 šalių, sukaupėme ir sulyginome gausybę informacijos ir tyrimų apie visiems aktualius savitarpio santykius. Joje aptariame universalias temas ir iškeliame įprastas problemas, paskui siūlome, kaip jas išspręsti. Pateikiami pavyzdžiai ir veiksmų planai toli gražu nėra galutiniai ir tinkami visiems žmonėms. Tai tikri pasakojimai, o dėsniai būdingi daugumai bendraujant su priešinga lytimi.
Jeigu jūs gyvenime, darbe ir meilėje sutariate su daugybe priešingos lyties žmonių, jūsų gyvenimas bus daug laimingesnis. Deja, pastebime, kad daug kam nesiseka bendrauti su kitais.
Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje skiriasi per 50 proc. sutuoktinių, išgyvenusių kartu ketverius metus, o įtraukus drauge gyvenančias nesusituokusias poras, tikėtina, kad realiai skiriasi apie 60–80 proc. visų porų.
100 proc. skyrybų prasideda nuo vedybų.
Knyga „Kodėl vyrai neranda raktų, o moterims vis reikia naujų batų“ siūlo realius būdus, kaip savo gyvenime bent šiek tiek sumažinti kylančias problemas, kančią ir tarpusavio santykių painiavą. Tada viskas bus paprasčiau. Šioje knygoje daug žmogiškos išminties ir labai įtikinamų mokslinių faktų, kurie pateikiami su humoru ir suprantamai. Knyga paaiškina „kitos pusės“ elgesį, kad ir kas tai būtų – jūsų partneris, sūnus, dukra, motina, tėvas, žmonos ar vyro giminės, draugai ar kaimynai.
Antrosios kalbos mokymasis
Kad jums sektųsi bendrauti su priešinga lytimi, reikia mokėti dvi kalbas – „vyriškąją“ ir „moteriškąją“. Jeigu kalbate tik angliškai ir viešite Prancūzijoje, nėra prasmės kalbėti angliškai ir užsisakyti žuvies bei traškučių. Prancūzai vis tiek jūsų nesupras. Jeigu esate prancūzas ir keliaujate į angliškai kalbančią šalį, nemėginkite kalbėti prancūziškai ir užsisakyti ant grotelių keptų sraigių. Vietiniai to nepatieks. Tačiau jei nusipirksite paprastą pasikalbėjimų knygelę, kurioje rasite svarbiausius kitos kalbos žodžius ir frazes, ji bus jums puikus pagalbininkas kelionėje, vietiniai jus pamils už pastangas ir stengsis padėti, net jeigu jūs ir ne itin lengvai susikalbėsite. Paprastai pastangos suprasti kitus ir bendrauti daro įspūdį.
„Ar turiu pakeisti lytį?“
Žmonės dažnai mūsų klausia: „Ar norite mums įteigti, kad turėčiau galvoti, kalbėti ir elgtis kaip priešinga lytis?“ Visiškai ne. Perkant mobilųjį telefoną, prie jo pridedama naudojimosi instrukcija. Sužinoję, kaip jūsų telefonas veikia ir kaip jį programuoti, patiriate didelį malonumą, išpešate sau naudos, – jums smagu. Niekada nekaltinate telefonų bendrovės, kad ji mėgina jus paversti telefonų specialistu dėl to, jog davė jums naudojimosi instrukciją. Knyga „Kodėl vyrai neranda raktų, o moterims vis reikia naujų batų“ yra instrukcijų vadovas, padedantis geriau suprasti priešingą lytį ir sužinoti, kuriuos mygtukus reikia spaudinėti.
Kai moteriai paaiškėja, kaip susiformavo vyrai, staiga pasidaro lengviau nuolaidžiauti kitoniškam jų elgesiui ir mąstymui. Kai vyras supranta, kad moters prigimtis visai kitokia, jis taip pat gali pasinaudoti moters patirtimi ir požiūriu į gyvenimą.
***
Allano ir Barbaros Pease knyga „Kodėl vyrai neranda raktų, o moterims vis reikia naujų batų“, kurią išleido „Alma littera“.
