„Tiesai“ jos papasakojo, kiek pastangų reikia norint lengvai atlikti „pirouet“ ar „plie“ ir koks negailestingas gali būti klasikinio baleto pasaulis.
Viskas prasidėjo Šiauliuose. Tuomet dvimetė Jorelė su kitais vaikais darželyje surengė koncertą mamoms. „Visi vaikai išsigandę stovėjo ant scenos, o Jorelė ne tik nejautė scenos baimės, bet ir dainavo, ir vaidino“, – prisiminė jos mama Nijolė Šimonis. Jorelės mokytoja, kuri anksčiau šokti mokė ir jos mamą, pasakė: „Pažiūrėk į savo dukrą. Ji – tikra artistė.“
Šeimai persikėlus gyventi į Jungtinę Karalystę, ponia Nijolė nusprendė rasti mergaitei šokių mokyklą. Benaršant internete akis užkliuvo už Irinos Mironovos šokių mokyklos „Kalinka“.
„Pamaniau, jog tai tinkama vieta mergaitei mokytis šokio paslapčių“, – prisiminė N. Šimonis. Šokių mokytoja buvo sužavėta mažosios lietuvaitės talentu, ir nuo tada prasidėjo kelias didžiosios scenos link.
Trejais metais jaunesnė Dominyka Neila, būdama dar visai mažytė, žiūrėdavo į šokančią seserį, ir galiausiai nusprendė pati pabandyti. Dabar abi sesutės – perspektyvios šokėjos, galinčios pasigirti įspūdingais pasiekimais.
Vyresnėlė Jorelė lanko „ID Dance Company For Contemporary Dance“, kur dirba su žymiu choreografu Ryanu Jenkisu. Dominyka Neila priklauso „English National Ballet School“ jaunių asociacijai. Abi mergaitės šiemet buvo pasirašiusios kontraktus su „London Children’s Ballet Production“. Dominyka Neila šoko spektaklyje „Snieguolė ir Septyni nykštukai“ ir dalyvavo jų koncertiniame ture po Jungtinę Karalystę. Jorelė jų pastatytame spektaklyje „Little Lord Fauntleroy“ atliko vieną iš pagrindinių vaidmenų.
Tačiau tokia sėkmė neateina savaime. Seserų diena suplanuota minučių tikslumu.
– Kaip atrodo įprasta jūsų diena?
Jorelė Šimonytė: Keliuosi šeštą valandą ryto. Pusryčiauju, pasikartoju užduotus namų darbus. Mėgstu atsikelti anksčiau ir susiruošti, o mano sesė mėgsta pamiegoti. Dešimt minučių po aštuntos aš jau mokykloje. Čia turiu pusvalandį iki pamokų pradžios ir jį praleidžiu ruošdamasi pamokoms. Po pamokų skubu į privačią šokių pamoką. Po jos turiu laisvą valandėlę, kurią praleidžiu darydama tempimo ir ištvermės pratimus. Tada – baleto pamokos, kurios baigiasi septintą valandą vakaro. Po to dar mokausi groti pianinu. Labai panašiu ritmu gyvena ir mano sesuo.
Namo grįžtu vakare, čia laukia vakarienė ir namų darbai. Penktadieniais po pirmos šokių pamokos aš skubu į Londono Covent Gardene įsikūrusią „Pineapple“ šokių studiją, kur ir toliau šoku. Mes šokame ir namuose, turime baleto stovą. Na, tiksliau pasakius, darome tempimo pratimus ir tobuliname įvairius judesius.
– Pailsite savaitgaliais?
Jorelė ir Dominyka: Ne. Šeštadienį keliamės aštuntą valandą ryto ir papildomai mokomės matematikos ir prancūzų kalbos. Ši kalba labai praverčia baleto pasaulyje, nes daugelis klasikinio baleto terminų yra prancūziški. Kiekvienų mokslo metu pabaigoje mes laikome baleto, fortepijono, muzikos teorijos, teatro meno ir kalbos LAMDA bei prancūzų kalbos egzaminus.
Jorelė: Po pamokų aš skubu į „Covent Garden Pineapple“ šokių studiją.
Dominyka: Aš einu į „English National Ballet School“.
– Ar varžotės tarpusavyje?
Jorelė ir Dominyka: Taip. Ne. Mes stengiamės pasirodyti kuo geriau. Aš visada noriu nugalėti, bet su sese nesivaržau. Mes skirtingos.
Nijolė Šimonis: Jos tikrai labai skirtingos. Jorelė labiau mėgsta modernųjį, šiuolaikinį šokį, yra ekspresyvi ir puikiai vaidina scenoje. Dominyka santūresnė, mėgsta klasikinį baletą ir yra puiki sportininkė – užsiima gimnastika, žaidžia futbolą, yra bėgikė.
– Ką veikiate laisvalaikiu, kai jo kartais atsiranda?
Jorelė: Aš mėgstu skaityti knygas. Taip pat patinka jodinėti.
Dominyka: Mėgstu gyvūnus. Patinka jodinėti ir fotografuotis reklamose. Šokių drabužius siuvanti įmonė mus kviečia fotografuotis jų katalogams ir reklamuoti jų rūbus – tai įdomi patirtis, ir mes užsidirbame pinigėlių.
– Kokias savo pasiekimais labiausiai didžiuojatės?
Jorelė: Balandį šokau su „London Children‘s Ballet“, šį pasirodymą žiūrėjo ir Anglijos karalienė. Buvo daug žurnalistų, buvo smagu. Mielai prisimenu Izraelyje vykusį tarptautinį konkursą, kuriame laimėjau „Gran Prix“ trijose kategorijose.
Dominyka: Ispanijoje laimėjau antrą vietą pirmose savo varžybose. Šiais metais šokau su „London Children‘s Ballet“.
– Ar dėl šokio nukenčia mokslai?
Jorelė ir Dominyka: Taip. Ne tik mokslai nukenčia nuo šokių, bet ir šokiai nukenčia nuo mokslų. Mums nelieka daug laiko atlikti namų darbams, bet nuolaidų mokytojai mums nedaro ir iš pamokų neišleidžia.
Mama prisimena, jog mokyklai nesutikus išleisti mergaičių į konkursą, šeima visą naktį keliavo mašina, kad tik pasiektų konkurso vietą.
Jorelė: Aš stengiuosi nepersitempti per fizinio lavinimosi pamokas. Bijau, kad nelaimingas atsitikimas gali baigtis trauma, kuri neleis man šokti.
– Ką tenka paaukoti dėl šokių?
Dominyka: Laisvalaikį, draugus.
Jorelė: Aš negaliu eiti ir leisti laiko su draugėmis, nes to laisvo laiko aš neturiu, ir dėl to man kartais būna liūdna. Būna liūdna, kai negaliu nueiti į geriausios draugės gimtadienį, nes reikia eiti į repeticijas. Tarp mano draugų yra ir ne šokėjų, bet su jais praleidžiu nedaug laiko. Vis dėlto visas mano gyvenimas sukasi apie šokį.
– Ar tenka riboti maistą?
Jorelė: Taip, aš ne visada galiu valgyti tai, ką noriu, negaliu valgyti kiek noriu pyrago ar saldumynų. Kartais būna sunku.
Dominyka: Aš nemėgstu saldumynų, tad man lengviau.
– Daug mergaičių bando šokti baletą, bet tik nedaugelis pasiekia rezultatų. Kas lemia sėkmę balete: talentas ar sunkus darbas?
Jorelė: Ir talentas, ir sunkus darbas. Baletas – užsiėmimas, reikalaujantis daug darbo ir daug pastangų. Kai talentas „nedirba“, tada padeda sunkus darbas. Bet svarbiausia yra aistra ir meilė šokiui. Aš myliu baletą, ir jeigu ilgesnį laiką nešoku, man pradeda jo trūkti. Manau, daugelis mergaičių netampa šokėjomis, nes nėra pasiryžusios aukoti laisvalaikio, draugų ir pramogų, negali iškęsti alinančių treniruočių ir fizinio nuovargio.
Sektinas pavyzdys – Misty Coopeland
– Kas jums labiausiai imponuoja baleto pasaulyje?
Jorelė: Sektinas pavyzdys – Misty Coopeland (pirmoji maišytos rasės balerina, sugebėjusi tapti pagrindine „American Ballet Theatre“ soliste – aut. past.) sėkme netikėjo niekas. Sunkiai dirbdama ji visiems įrodė, jog yra geriausia. Aš, kaip ir ji, neturiu įgimtų duomenų baletui, mano išvaizda nėra standartinė „klasikinės balerinos“ išvaizda. Kad ir kaip kartais dėl to būna sunku, aš nenuleidžiu rankų ir daug dirbu. Kai vyko „London Children Ballet“ atranka pagrindiniam vaidmeniui gauti, net mano mokytojos netikėjo, kad man pavyks. Bet aš įrodžiau, kad viskas įmanoma, jeigu yra didelis noras ir darbas.
Mama – patarėja, stilistė, vadybininkė ir geriausia draugė
Mergaitės viena per kitą čiauška, jog mama – geriausia jų draugė, kuri supranta jų aistrą šokiui, jaučia jų skausmą, sugeba jas paskatinti ir motyvuoti. Mama jas kasdien veža į šokių pamokas ir konkursus, rūpinasi, kad jos valgytų sveiką ir visavertį maistą. Ji taip pat yra tas žmogus, kuris padeda ir pasidažyti prieš pasirodymus, ir karoliukais puošia baleto drabužius, kad šie būtų išskirtiniai.
Nijolė Šimonis: Aš jų neverčiu šokti. Mes su vyru suteikėme joms galimybę, parodėme pavyzdį, o toliau jos visko siekia savo jėgomis. Žinoma, kartais būna sunku, juk baletas – ne tik didelių investicijų, laiko, bet ir daug fizinių jėgų reikalaujantis užsiėmimas.
– Ar pavadintumėte save „dance mom“? („Dance Moms“ – amerikiečių realybės šou, pasakojantis apie mergaičių kelią į didžiąją sceną. Jų mamos konkuruoja tarpusavyje ne ką mažiau, nei dukros – aut. past.)
Nijolė Šimonis: Taip, aš esu „dance mom“. Šokių pasaulyje, o ypač per konkursus, mergaitėms reikia žmogaus, kuris jomis pasirūpintų.
Jorelė ir Dominyka: Taip, bet ji nėra ta išprotėjusi mama iš televizijos laidos. Visa mūsų šeima – tai tarsi asmeninė palaikymo komanda, ir tai labai svarbu.
Ateityje – šokiai
Vasaros atostogos mergaitėms poilsio nežada. Jau greitai jos krausis lagaminus ir skris į Ameriką, Los Andželą, kur jų laukia filmavimasis su žymiais aktoriais.
Deja, kontraktas joms neleidžia atskleisti daugiau detalių. Rudenį Dominyka grįš atgal prie savo įtemptos dienotvarkės. O Jorelė kitus mokslo metus pradės „Tring Park School of Performing Arts“, kur studijuos šokio kurse.
– Mergaitės, kokios jūsų svajonės?
Dominyka: Aš noriu šokti Karališkajame Anglijos balete.
Jorelė: Mano tikslas – „Joeffrey Ballet School of New York“.
