aA
Klaipėdos rajone Šnaukštų karjere itin keistomis aplinkybėmis rastas daiktas, kuris mokslininkus privertė labai smarkiai nustebti. Nustebę buvo ne tik Lietuvos, bet viso regiono mokslininkai.
Neandertaliečiai
© AP/Scanpix

Šis radinys – iš šiaurės elnio kaulo pagamintas kūjelis, skaičiuojantis 42-44 tūkst. metų. Jis buvo skirtas daužyti, mušti, galėjo pasitarnauti ir šiaurinių elnių medžioklėje.

Neįtikėtinai senas: galėjo priklausyti neandertaliečiui

Kaip DELFI pasakojo Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto profesorius habil. dr. Algirdas Girininkas, jis su kolegomis vežė dirbinį į Vokietiją ir vėliau į Jungtinę Karalystę ir keliskart tikrino, ar išties jis yra toks senas.

„Kai pirmą kartą pamatėme Londono laboratorijos duomenis, nepatikėjome. Tai buvo priežastis, dėl kurios reikėjo atlikti pakartotinius tyrimus antroje laboratorijoje“, – pasakojo A. Girininkas.

Gavę duomenis, mokslininkai gali užtikrintai sakyti, kad „tą dirbinį galėjo palikti Neandertalio žmogus“. Tai liudija laboratoriniai tyrimai: kūjelis yra to amžiaus, tokio senumo dirbinys, o jo gaminimo būdas taip pat gali būti būdingas to žmogaus gyvensenai. Tai – vienintelis tokio senumo dirbinys rytų Baltijos regione. Europoje jų taip pat ne per daugiausia.

Šnaukštų Liungbiu tipo dirbinys. A. Girininko nuotr.
Šnaukštų Liungbiu tipo dirbinys. A. Girininko nuotr.

Lietuvos teritorijoje žmonės gyveno ir prieš ledynmetį

Mokslininkai šiuo metu bendradarbiauja su vokiečių ir danų archeologais ir tikisi pritaikyti genetinių tyrimų metodus: jei juos bus galima atlikti, tai paaiškės, iš kokios rūšies elnio kūjelis buvo pagamintas ir kas jį laikė rankose.

„Jau ir dabartinių tyrimų užtenka pasakyti, kad dabartinėje Lietuvos teritorijoje žmonės gyveno dar prieš paskutinį ledynmetį. Taip pat iš kūjelio matyti, kad neandertalietis nebuvo toks kvailas, koks dažnai vaizduojamas, ir kad jis naudojo tuos pačius įrankius kaip ir Sumanusis žmogus“, – teigė A. Girininkas.

Jis patvirtino, kad tokias prielaidas jis daro ne tik dėl šio, bet ir pagal panašius, tačiau daug jaunesnius radinius: kiti du to paties tipo dirbiniai yra 30 ir 12 tūkst. metų senumo. Tęstinumas leidžia tvirtinti, kad Sumanusis žmogus naudojosi savo protėvių atradimais.

Kūjelis atrastas netyčia

„Kūjelio atradimo istorija yra labai komplikuota. Šnaukštų karjere dirbę žmonės aptiko ne tik kūjelį, bet ir kitų labai įdomių radinių – žmogaus kaukolę bei arklio kaulą. Deja, visi jie bijojo, jog darbai bus sustabdyti, taigi likvidavo žmogaus kaukolę. O ten galėjo būti neandertaliečio kaukolė!“ – pasakojo profesorius A. Girininkas ir pridūrė, kad „išsiaiškinti, kur ji padėta, nepavyksta.“

Atsirado vienas drąsesnis ten dirbęs žmogus, susiradęs Klaipėdos universiteto laboratoriją ir atnešęs į ją radinį.

„Aišku, mes jį gavome po mėnesio ar pusantro, o per tą laiką karjere darbai vyko toliau. Toje vietoje jau tikrai nebegalima atlikti tyrimų – ne tik dėl iškasto karjero, bet ir dėl jame susikaupusio vandens“, – teigė A. Girininkas.

Profesorius pabrėžė, kad tokių senajai žmonijos istorijai svarbių vietų yra ne viena – kiti du senieji dirbiniai buvo rasti Radviliškio ir Tauragės rajonuose.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.