Moterys gali įvertinti kiek rimtas ar įsipareigojęs žada būti vyras, o vyrai gali užsitikrinti, kad jie vilioja ne šiaip „aukso kasėjas“ – merginas, kurios priima vertingas dovanas be ketinimo ir toliau susitikinėti.
Mintis tirti meilinimosi įpročius P.Souzou kilo po to, kai jis vietiniame laikraštyje perskaitė vieną straipsnį apie vyrą, kuris apmokėdavo moters, kuri, jo manymu, buvo jo mergina, buto nuomą – jis jai dovanojo vertingą dovaną. Tačiau ji beširdiškai juo manipuliavo ir paslapčia susitikinėjo su kitu vyru, bet noriai priėmė pinigus iš nieko nenutuokiančio mokėtojo.
„Tai privertė mane susimąstyti, kad jei jis būtų tiesiog vaišinęs ją brangiomis vakarienėmis, o ne mokėtų už nuomą, tai ji nebūtų jo vedžiojusi už nosies“, - sakė P.Souzou.
Taigi, jis ir R.Seymouras sukūrė modelį, kurio pagrindas – įvairūs susitikinėjimo sprendimai. Šiame modelyje vyrai turėjo apsispręsti kokią dovaną pasiūlyti moteriai – vertingą, ekstravagantišką ar pigią – pagal tai, kiek toji moteris jiems patraukli. Moterys turėjo arba priimti dovaną, arba jos atsisakyti bei nuspręsti ar poruotis su dovanotoju – šis sprendimas taip pat priklauso ir nuo potencialaus partnerio „patrauklumo“.
Kai jie apskaičiavo visus galimus rezultatus kuomet imamasi skirtingų veiksmų, paaiškėjo, kad geriausias sprendimas vyrams yra dovanoti dažniausiais ekstravagantiškas, bet išliekančios vertės neturinčias dovanas, o retais atvejais – dovanas, turinčias materialią vertę.
Modelis parodė, kad jei vyrai pernelyg dažnai dovanoja vertingas dovanas, tai moterys pradės juos išnaudoti: šiame modelyje vyrai nieko nenutuokia apie moterų tikruosius ketinimus. Paprastai tariant, moterys susižers deimantus ir pabėgs. Tačiau kai dovanos yra bevertės, tai nesudominta moteris nebūna linkusi tokios dovanos priimti, negaudama „grąžos“ už tai, kas galėtų tapti paprasčiausiu vakaro išeikvojimu. Tik rimtai nusiteikusios merginos vargintųsi eiti iki galo.
P.Souzou ir R.Seymouras įsitikinę, kad jų išvadų apie žmones teisingumą patvirtina gyvūnų elgesys. Pavyzdžiui, vienos musių rūšies patinai patelėms dovanoja beverčius medvilnės rutuliukus taip viliodami jas poruotis. Ir nors tokia taktika yra veiksminga, kai kurie mokslininkai ją vertina kaip apgaudinėjimą.
Edinburgo universiteto (D.Britanija) socialinė psichologė Alison Lenton suabejojo kai kurių modelyje naudojamų prielaidų teisingumu. Pavyzdžiui, modelyje yra prielaida, kad moterims nepasiseka, jei jos priima nepatrauklų, bet pareigingą vyrą. Jos teigimu, įrodyta, kad moterys teikia pirmenybę savybėms, susijusioms su geru rūpinimusi vaikais, o ne gera išvaizda.
Modelis taip pat negali įvertinti potencialaus neištikimų moterų efekto. „Kai kurių paukščių patelės augina savo paukščiukus su „maloniu“ patinėliu ir per trumpą laiką susiporuoja su patraukliu patinėliu – kartais panašiai būna ir žmonių atveju. Tokiu būdu patelės sugeba gauti geriausius dalykus iš abiejų patinų“.
Be to, psichologai išsiaiškino, kad su patyrimais susiję pirkiniai – tokie, kaip teatro bilietai – galiausiai žmonėms suteikia daugiau laimės nei materialūs pirkiniai. „Aš nevisai sutinku, kad bilietai į teatrą yra bevertės dovanos“, - sakė psichologė.
