Euro 2016: ar padaugės įvarčių per lemiamus mūšius?

Prancūzijoje toliau tęsiasi futbolo aistruolių šventė. Europos čempionate baigėsi trečiasis grupių etapo turas, kuris reiškė ir grupių etapo pabaigą. Jam pasibaigus aštuonios nacionalinės rinktinės iš 24 buvo priverstos susikrauti lagaminus ir keliauti namo, o štai kitos 16 ekipų – žengė į atkrintamąsias varžybas ir tęsia kovą dėl Senojo žemyno trofėjaus.

Daugelis futbolo mėgėjų burnoja, kuomet yra įžaidžiamas kampinis (atliekamas trumpas, žemas perdavimas netoliese esančiam komandos draugui), nes taip tik susikuriama sudėtingesnė situacija atlikti perdavimą į baudos aikštelę, nes atakuojančios komandos žaidėjai sutinka pasipriešinimą. Taip pat dar neretai tenka sutikti žmonių, kurie itin akcentuoja kamuolio kontrolės laiką, argumentuodami tuo, kad futbolas žaidžiamas su vienu kamuoliu, o įvartį gali pelnyti tik ta komanda, kuri jį kontroliuoja. Tačiau, kad kampinius įžaisti yra gan efektyvu, o kamuolio kontrolė, kuo toliau tuo labiau vaidina vis mažesnį vaidmenį rungtynių rezultatui įrodo skaičiai, kurie niekada nemeluoja ...

Kaip ir po kiekvieno turo, pateikiu išsamią statistiką apie pelnomus čempionato įvarčius ir kitus statistinius rodiklius, kurie gali pakeisti futbolo sirgalių nuomonę apie futbolo pasaulyje sklandančius mitus. Šįkart savo statistinę analizę praplečiu pateikdamas kamuolio kontrolės, tikslių perdavimų skaičiaus bei tikslių perdavimų procentų įtaką rungtynių rezultatui.

Jeigu daugelis futbolo gerbėjų tikėjosi ir diskutavo, kad trečiajame Europos čempionato grupių etapo ture žaidimas taps atviresnis ir futbolininkai džiugins įvarčių gausa tai deja, tačiau taip nenutiko. Pagrindo manyti, kad po paskutinio grupių etapo turo rezultatyvumas gali peržengti bent 2 įvarčių vidurkį per rungtynes tikrai buvo, nes kai kurioms komandos tai buvo lemiamos rungtynės, kitos jau neturėjo ko prarasti, o trečioms sprendėsi užimtos vietos grupėje klausimas. Tačiau įvarčių vidurkis ne tik nepadidėjo lyginant su tuo, kuris buvo po antro turo, tačiau ir sumažėjo per 0,04 įvarčio. Iš viso trečiajame ture buvo pelnyti 22 įvarčiai, lygiai tiek pat kiek pirmajame grupių etapo ture ir 3 įvarčiais mažiau nei antrajame. Logiška galvoti, kad prasidėjus atkrintamosioms varžyboms ekipų demonstruojamas futbolas taps dar atsargesnis, o įvarčiais teks džiaugtis dar rečiau.

Apie kampinio situaciją ir futbolo pasaulyje sklandančius mitus jau rašiau pasibaigus antrajam turui, tačiau verta paminėti dar kelis svarbius momentus atliekant šia standartinę situaciją. Praeitame straipsnyje rašiau, kad komandos besigindamos nuo kampinio nebepalieka žmonių prie vartų virpstų taip padidindamos galimybę kontratakuoti. Dar viena iš priežasčių, kodėl taip daroma, yra ta, kad būtų padidintas besiginančių žaidėjų skaičius pavojingiausiose baudos aikštelės zonose į kurias kamuolys dažniausiai yra siunčiamas. Taip komandų treneriai dar labiau sumažina tikimybę varžovams atlikti smūgį į vartus po kampinio situacijos.

Įdomu tai, kad trečiajame ture po kampinių buvo pelnyti 3 įvarčiai, o 2 iš jų pelnyti kamuolį nuo kampinio gairelės įžaidus (atlikus trumpą perdavimą šalia esančiam komandos draugui), o ne atlikus aukštą perdavimą į baudos aikštelę. Iš visų 6 įvarčių pelnytų po kampinio situacijos lygiai pusė – 3 – buvo pelnyti kamuolį įžaidus (Slovakija, Lenkija ir Portugalija).

Įžaidžiant šią standartinę situaciją atakuojančios komandos veiksmai tampa daug mažiau nuspėjami ir sunkiai prognozuojami, o atlikus greitą kombinaciją atsiveria daug patogesnis kampas nei nuo kampinio gairelės atlikti aukštą arba žemą perdavimą į baudos aikštelę bei stipriai išauga galimybė atlikus pasuktą perdavimą vartų link net ir pelnyti įvartį į tolimą vartų kampą. Taip pat turint individualiai stiprius, kūrybingus žaidėjus galima sulaukti ir tokių viražų, kokį pademonstravo Marekas Hamšikas.