Teismas savo nutartyje pažymėjo, kad AB „Dvarčionių keramika“ jau antrą kartą bando restruktūrizuotis, ir tai leidžia daryti išvadą, kad bendrovės sunkumai yra gilūs ir užsitęsę, o įmonės skoliniai įsipareigojimai pastaruoju metu ne sumažėjo, o gerokai padidėjo.
Anot apeliacinės instancijos teismo, apygardos teisme buvo neteisingai įvertinti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose esantys duomenys ir nepagrįstai nurodyta didesnė nei reali balansinio turto vertė: buvo nepagrįstai konstatuota, kad įmonė turi nematerialaus turto už 10 449 000 Eur, kai šio turto iš tiesų yra už 8 644 000 Eur.
Be to, buvo nepagrįstai konstatuota, kad įmonė negali būti laikoma nemokia. 2016 m. gegužės pradžios duomenimis, pradelsti įmonės įsipareigojimai sudaro 75 proc. (7 422 875 Eur) nuo bendros įmonės turto vertės, t.y. ženkliai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės.
Be to, įvairios aplinkybės, pavyzdžiui, inicijuoti įvairūs teisminiai ginčai, sutarčių nutraukimo ginčijimas ir pan. patvirtina, kad įmonė ilgą laiką turėjo finansinių sunkumų, kuriuos bandė spręsti iš esmės savo didžiausio kreditoriaus banko „Swedbank“ sąskaita.
Todėl teismas sutinka su „Swedbank“ pateikto atskirojo skundo argumentais, kad apygardos teismas, iškeldamas įmonei restruktūrizavimo bylą, nepagrįstai konstatavo, jog įmonė nelaikytina nemokia, ir atsisako AB „Dvarčionių keramika“ iškelti restruktūrizavimo bylą. Kadangi sprendimus dėl bankroto bylos iškėlimo priima pirmosios, o ne apeliacinės instancijos teismas, klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo šiai įmonei perduodamas nagrinėti apygardos teismui.
Apeliacinis teismas taip pat nagrinėjo šios bendrovės restruktūrizavimo plano metmenų realumą ir nustatė, kad negalima daryti išvados, jog pardavus įmonės turtą gautos lėšos bus panaudotos gamybai atnaujinti. Nerealiomis teismas laiko ir kitas restruktūrizavimo plano metmenyse numatytas priemones, pvz., nepatvirtintą informaciją apie potencialų investuotoją, mokėjimų atidėjimo galimybes ir pan.
Be to, teismas mano, kad savo elgesiu bendrovė siekia ne atkurti mokumą, o tiesiog kuo ilgiau vengti prievolių vykdymo (įmonė perpardavinėja plyteles, gauna pajamų iš nuomojamo nekilnojamojo turto, tačiau vengia mokėjimų pagrindiniam kreditoriui – bankui) bei vilkina bankroto bylos iškėlimą. Anot teismo, tai prieštarauja esminiams civilinės teisės principams.
Teismas padarė išvadą, kad leidimas įmonei restruktūrizuotis pažeistų kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyrą, nepagrįstai trukdytų įmonės kreditoriams įgyvendinti jų teises. Nors įmonė teigia, kad jos finansiniai sunkumai susiję su pasauline ekonomine krize, tačiau primenama, jog 2008 m. ekonominė krizė yra pasibaigusi, įvairūs ūkio sektoriai atsigavę, tačiau įmonės finansinė padėtis nuosekliai blogėja, o restruktūrizavimo plane numatytos priemonės neleidžia spręsti apie realius teigiamus pokyčius.
Restruktūrizavimo bylą AB „Dvarčionių keramika“ Vilniaus apygardos teismas iškėlė 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi, kurią atskiruoju skundu apskundė pagrindinis bendrovės kreditorius bankas „Swedbank“.
Ši Lietuvos apeliacinio nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
