Pirmiausia pradėkime nuo to, kad žodis „saviugda“ yra neaiškesnis net už vieno politikos mykimą kažką apie ketvirčius. Viščiuko ketvirčius? Tikrai neaišku. Atrodo lyg saviugda turėtų reikšti savęs ugdymą, bet mūsuose šios dvi sąvokos nėra tapačios. Lietuvoje saviugda dažnai yra suprantama kaip populiariosios psichologijos knygų skaitymas, seminarų lankymas, pozityvaus mąstymo metodikos taikymas, linkčiojimas pagal dvasinio gurų komandas ir t.t.
O juk savęs ugdymas yra daug platesnė sąvoka. Žmogus, studijuojantis modalinę logiką, kvantinę mechaniką, besimokantis kalbų, skaitydamas klasikinę literatūrą užsiima ne kuo kitu, bet savo mąstymo tobulinimu, be kurio žmogiškasis augimas nėra įmanomas.
Kodėl apie tokį savęs ugdymą nekalba didžiules auditorijas suburiantys Lietuvos lektoriai? Turiu du paaiškinimus. Pradėkime nuo to, kad labai dažnai tokie mokytojai kalba apie kiekviename žmoguje slypintį beribį potencialą. Suprask, kad kiekviename žmoguje X kažkur giliai pasislėpęs tūno Steve‘as Jobsas ar Markas Zuckerbergas. Tai sužinojęs pilietis Petras, kuris kiekvieną dieną iki tol gulėjo ant pečiaus ir žaidė „League of Legends“, pirkdamas seminaro bilietą nusiteikia ryžtingai – atėjo jo valanda.
Seminare lektorius kartoja, kad reikia tik mokėti tą potencialą kaip triušį sugriebti už ausų ir ištraukti iš burtininko kepurės. Tik kas nutiktų, jei lektorius pasakytų, kad nė vienas M. Zuckerbergu netaps, o pats žmogiškojo tobulėjimo procesas yra daug sudėtingesnis ir vien užkalbėti vandens nepakaks?
Jei būtų tvirtai pasakyta, kad būtina lavinti savo mąstymą, skaityti kokybišką literatūrą (Ne Paulą Coelho ir Robin Sharma, o Aristotelį ir Dostojevskį) ir užsiimti kritine savirefleksija? Jei jis pasakytų, kad triušio urvas yra daug gilesnis, nei buvo galima tikėtis? Pasiūlęs pažvelgti į triušio urvą lektorius veikiausiai prarastų Petrą ir dar 60 proc. savo auditorijos, o tai reikštų pastebimą pajamų sumažėjimą.
Taip pat rizikinga skatinti tobulinti mąstymą, nes kitą kartą užsukęs klientas gali būti daug kritiškesnis, baksnoti į lektoriaus daromas logines klaidas. Kritiškai mąstantis žmogus taip pat yra nepageidautinas, nes jam nepakanka padeklamavimų iš populiariosios psichologijos knygų. Jį daug mažiau žavi įspūdingai pavadinti saviugdos metodai. Toks žmogus tikrai negrįš į kitą seminarą, o būdamas bjauraus charakterio dar brūkštels kritišką komentarą feisbuke. Kam ugdyti žmones, kurie tau gadina verslą? Neapsimoka tiesiogine to žodžio prasme. Toks asmuo yra netinkamas saviugdos fabriko darbuotojas.
Baigdamas savo straipsnį tik noriu išreikšti viltį, kad ši „saviugdos“ kultūra, kuri ženklina mąstymo krizę, pradės nykti. Jau ir dabar yra lektorių, kurie išdrįsta kalbėti apie savęs ugdymą nepopuliariai, nusimetant faino žmogeliuko kaukę; kurie išdrįsta pasakyti, kad skaitymas ar logikos mokymasis gali duoti daugiau naudos nei mantrų kalbėjimas; kurie skatina išlaisvinti protą iš nesavarankiškumo. Jei kas nors dabar ant manęs supykote, tai atsiminkite, kad svarbiausia – pozityvus mąstymas.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite pasidalyti savo mintimis? Jų laukiame elektroniniu paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Patirtis“.