Ar nebūtų smalsu sužinoti, ką jie galvoja, bet nepasako?
Štai atviri anoniminių barmenų prisipažinimai:
Jei būsite su manimi nemandagus, į jūsų taurę įpilsiu paties prasčiausio gėrimo – ir to nedaug.
Kartais aš meluoju klientams ir sakau, kad mes ko nors neturime – tam, kad man nereikėtų daryti to gėrimo.
Negalėčiau draugauti su žmogumi, kuris nepalieka arbatpinigių. Jei galite sau leisti ateiti į barą, galite sau leisti ir palikti arbatpinigų.
Atrodo, kad žmonės nebežino, kad yra tokie žodžiai, kaip „ačiū'' ir „prašau''.
Aš barmenas. Taip, aš su jumis flirtuoju. Ne, jūs manęs nedominate – aš noriu jūsų pinigų.
Man patinka spėlioti, koks esate žmogus pagal tai, ką geriate.
Šis darbas man nusibodo ir turiu labai valdytis, kad nesviesčiau gėrimo klientui į veidą.
Bare nešioju netikrą vestuvinį žiedą. Pastebėjau, kad tuomet žmonės palieka mane ramybėje.
Aš prisimenu, ką jūs užsisakote – iš ankstesnių kartų. Tačiau jūs turite tai kartoti kiekvieną kartą, nes aš turiu tam galią.
Blogiausias dalykas būnant barmenu – dirbti šeštadienio vakarą, kai visi mano draugai linksminasi.
Kartais aš įpilu merginoms stipresnių gėrimų, kad jos apsvaigtų, o aš galėčiau pasikalbėti su jų vaikinais.
Geriausias dalykas būnant barmenu – matyti, kaip žmonės iš blaivių tampa girtais ir kvailais.
Būdamas barmenu, kartais turiu prisiimti teisėjo, patarėjo, santykių eksperto, geriausio draugo rolę.
Vien dėl to, kad esu barmenas, dar nereiškia, kad noriu išgirsti visas jūsų bėdas.
Kartais su kolegomis apšneku klientus, net jei jie visai arti – užtenka, kad būtų girti.
Dirbdamas barmenu supratau, kad suaugusieji yra tokie pat netvarkingi, kaip vaikai, o gal net labiau.
