Net ir Rusijoje premjero atveju pasipylė juokeliai. Žinomas bardas ir komikas Semionas Slepakovas ta proga sukūrė puikią dainą, kurią „Youtube“ per dvi savaites peržiūrėjo daugiau kaip 7 milijonai žmonių.
Čia Lietuvoje mes irgi labai juokėmės, gal kokią valandą. Ir iš premjero Medvedevo, kuris susiduria su paprastais žmonėmis ir šitaip susimauna, ir iš pašaipių montažų. Buvo labai juokinga.
O tada pamatėm TAI.
Prieš TAI nublanksta Medvedevo „Geros nuotaikos“. Įsiklausykite – valdančiosios koalicijos lyderis, ministras pirmininkas viešai deklaruoja, kad didžiausia jo ambicija yra išgirsti Lietuvą. Ko jie ten nori, kas jiems svarbu ir apskritai kas ten per žmonės toje Lietuvoje.
Gerbiamasis, jūs ketverius metus valdėte šitą šalį. Valdėte su tokia silpna opozicija, kad stipriausi jos balsai priklausė koalicijos partneriams Rolandui ir Valentinui. Valdėte su šūkiu „svarbiausia žmogus“, ar ne? Ar aš kažką vėl painioju?
Ir dabar po ketverių metų jūs ateinate su šūkiu „išgirskime tą žmogų?“. Tai, kaip sako Odesos žydai, aš atsiprašau baisingai, bet ką jūs girdėjot per tuos ketverius metus? Cherubinų, serafimų ir padchalimų liaupses, tvirtinančias, kad viskas šalyje nerealiai gerai?
Ir ką darysite, kai jau išgirsite? Jei liksite valdžioje, ką pasiūlysite per dar kitą rinkimų kampaniją – „suprasti, ką išgirdau iš Lietuvos“? O jeigu nepatiks, ką išgirsite? Jeigu išgirsite apie kryptį, kuria Lietuva jums siūlo eiti?
O gal iš tiesų gyvename tokioje mažo biudžeto komedijoje. Atsiloškime ir mėgaukimės.
Socialdemokratams niekada nesisekė su įvaizdžiu, bet čia jie pranoko patys save. Vizualiai, moraliai ir vertybiškai plakatas toks blogas, kad net premjero atstovė spaudai Evelina Butkutė viešai tesugebėjo pasakyti „skonio reikalas. Manau, kad yra ir gali būti visokių nuomonių“.
Tiesa, būkime teisingi. Ministras pirmininkas čia mažiausiai kuo dėtas. Ne jis tą šūkį sugalvojo, ne jis maketavo ir greičiausiai net nematė nelaimingo plakato.
Vienas nacionalinis portalas parengė straipsnį apie nelaimingąją nuotrauką ir jos parodijas. Straipsnis trumpai pabuvo ir ūmai dingo. Nenorėję viešintis LSDP nariai patys dūsauja ir tyliai murma – ką mes darome, negi įsivaizduojame, kad nurodę vienai žiniasklaidos priemonei išimti informaciją ją suvaldysime? Bet daro. Juk to dar betrūko, kad vienas portalas rašytų nesąmones apie Praimą.
Kaip ten būtų, turiu įtarimą, jog partijos viduje yra kažkas, kas Praimą pakišinėja. Netikiu, kad dizaineriai, kurių vidinėse kišenėse širdį turbūt šildo JKL ar liberaliojo jaunimo narystės bilietai, paėmė, padarė ir paleido. Netikiu, kad rinkimų štabe neatsirado nė vieno, kuris pasakytų „klausykit, čia po ketverių metų viskas gerai su tuo „išgirsti Lietuvą“? Nesukompromituosim Praimo?“. O jeigu ir atsirado, vadinasi, atsirado ir kas autoritetingai pasakė – „viskas čia normaliai“.
Pakišinėja ir su programa „Didi Lietuva“ (#letsmakeLithuaniagreatagain – kas nors?), kuri žiba logikos žemčiūgais.
Pakišinėja ir su Algirdo Syso inspiruojama kontrataka prieš Daukanto aikštės rūmus. Be abejo, nemalonu, kai prezidentės metinis pranešimas padaro tavo partijai rektoskopinį tyrimą, bet kiek neapsisprendusių rinkėjų balsų pritrauks puolimas prieš populiariausią šalies politiką? Ir dar toks, švelniai tariant, juokingas, kai pasitelki memlenantį vieną iš kišeninių „Lietuvos geležinkelių“ vadovų Albertą Šimėną, kurio baimė daryti taip, kaip liepta, sklinda net iš rašytinio komentaro – „Lietuvos geležinkeliai nėra valstybė valstybėje, nes neturi savo sienų ir įstatymų“. Nežmoniškai juokinga, tiesiog Oliveris, Stewartas ir Fallonas viename.
O juk vieta – lygi lygutėlė. Vijūnėlė jau seniai pamiršta, reitingai stabilizavosi, pakelk pensijas ir sėdėk sau ramiai, pamažiukais susirinkinėdamas ant žemės besivoliojančius šimtus tūkstančių eks-liberalų balsų.
Bet su „didžiąja ambicija išgirsti Lietuvą“ ir nurodymais žiniasklaidai kažin, ar juos susirinksi.
Susirinkti galėtų ir konservatoriai, bet šioms abi partijoms TS ir LKD, matyt, ne honoras pasilenkti ir pasiimti. Ypač kai abi partijas krečia ne kas kitas, o Lankstinuko Skandalas.
Taip, ponai ir ponios, TS ir LKD partijų rinkimų kampanijos prioritetai nustatyti preciziškai tiksliai – svarbiausia, Kas Yra Lankstinuke. Arba Kontr-Lankstinuke, kurį su gramatinėmis klaidomis skubiai išleidžia Jurgis Razma. Arba Tautininkų frakcijos Lankstinuke. Partija be Lankstinuko, partija be Ateities. Duokit man Lankstinuką arba leiskit numirti.
Kaip ir socdemams, taip ir konservatoriams su rinkimų kampanija kol kas ne kažką. Tai parodo ir vykdomosios sekretorės Monikos Navickienės džiaugsmas ir padėka už suteiktą pasitikėjimą 2 procentais išaugus partijos reitingui, nors visi puikiai supranta, kad procentai surinkti per liberalų apokalipsę ir jų turėjo būti gerokai daugiau. Nes dabar tai primena situaciją, kai du broliukai bėgo iš ledų kiosko namo, šoko per tvorą, jaunesnis užsikabino, pargriuvo, išmetė ledus ir guli kraujuodamas. Vyresnis pakėlė neišpurvintą ledų likutį ir dėkoja už galimybę, o kad broliui kraujas trykšta, jam vienodai rodo.
Užtat valstiečių Ramūno ir Sauliaus stovykloje ramybė. Saulius susipažįsta su žaliojo ir valstiečio amatu daržuose, o Ramūnas kovoja su erkėmis vaikų stovyklose. O reitingai auga. Kaip ir apetitai.
Ir jie puikiai supranta, kad vienintelis dalykas, kuris galėtų tą augimą sustabdyti, jei pakeliui į homoseksualų eitynes visiškai girtas Karbauskis atsitrenktų į vežimą ir sužalotų smulkųjį ūkininką, kuris vežė priduoti už centus savo vienintelės karvutės pieną.
Nors panašu, kad neskaidrumo dūmelis gali pradėti rūkti ir virš šios partijos rūmų, jeigu pasitvirtins įtarimai partijos pavaduotojui.
Pridėkime prie šito liberalus, kurie su siaubu žvelgia į skaičius, drąsina save dėdami Marko Tveno citatas dėl perdėtų gandų apie liberalų mirtį ir tuo pačiu viešai draskosi dėl kažkokių kvotų vidiniame reitingavime, parodydami paskutiniams savo rinkėjams, kad kai partija pakibo ties 5 proc. riba, svarbiausia yra nagais ir kanopomis prasiveržti į kuo aukštesnę vietą sąraše ir gal tada viskas bus gerai. Pridėkime ir Darbo partijos vedlį, kuris jau nebe šaukšteliu, o kaip kalėjimo virėjas samčiu pilsto populizmo viralą – vakar jis palaikė stovinčius eilėje prie Lidlo, šiandien jis nepalaiko LGBT rinkėjų, ir turime rinkimų kampaniją, kurios konsultantas tikrai galėtų būti višta su nukirsta galva.
Bet tai nieko.
Geros nuotaikos mums visiems, laikykimės ten ir sveikatos. Sveikata svarbiausia.
Haiku
Nuaidi kloniais
Klausimas premjero mūs
Lietuva! Ką tu?