Francine Jay pelnė minimalizmo pionierės vardą, rašydama savo tinklaraštį MissMinimalist.com. Vėliau išleido knygą „Laimė turėti mažiau: minimalistinės gyvensenos vadovas. Ką daryti, kad jūsų gyvenime būtų daugiau tvarkos“. 2009-aisiais ji su vyru pardavė savo namą bei viską, ką turėjo, ir išvyko į užsienį. Visas jų turtas sutilpo vos į du lagaminus. Praėjo treji metai, ir dabar ši pasaulį išmaišiusi nomadė taiko minimalizmo filosofiją kasdieniame gyvenime. Jos metodai, kaip gyventi geriau turint mažiau, sulaukė didelio susidomėjimo.
Linda Samuels kalbina „Laimė turėti mažiau: minimalistinės gyvensenos vadovas“ autorę Francine Jay.
- Esate knygų autorė, tinklaraštininkė ir auginate dukterį. Jūsų knygos ir įrašai tinklaraštyje padeda žmonėms įvertinti minimalistinės gyvensenos teikiamus privalumus. Kas yra minimalizmas?
- Minimalizmo esmė – iš savo gyvenimo pašalinti šlamštą. Sakydama šlamštas aš turiu galvoje nenaudojamus daiktus, nebūtinus pirkinius, pasitenkinimo neteikiančius darbus. Visi mano pažįstami nuolat skundžiasi, kad jiems trūksta laiko ir vietos namuose. Bet tai išspręsti ne taip jau ir sunku – jei turėsite mažiau daiktų, namie bus daugiau vietos. Jei prisiimsite mažiau įsipareigojimų, turėsite daugiau laiko. Minimalizmo esmė – palikti vietos tam, kas svarbiausia.
- Knygoje teigiate, kad „kartais mes bijome atsikratyti tam tikrų daiktų, nes manome, kad tokiu būdu neteksime dalelės savęs“. Kaip įveikti tokią baimę?
- Jei jums sunku atsisakyti tam tikrų daiktų, siūlau taikyti šiuos metodus:
1. Perkelkite juos į skaitmeninį formatą. Taip išsaugosite sentimentus, bet tam nereikės aukoti vietos. Senelės gramofono ir jūsų mokyklos laikų plaukimo trofėjų nuotraukos primins jums apie žmones ir įvykius ne prasčiau nei patys daiktai. O svarbiausia, jums nereikės viso to kaupti.
2. Sumažinkite juos. Šis metodas ypač veiksmingas, kai namie daug mielų šeimos relikvijų, su kuriomis sunku išsiskirti. Jei jūs tuo daiktu nesinaudojate, išsaugokite vieną ar keletą jo dalių – pavyzdžiui, lėkštę iš senelės porceliano rinkinio, vestuvių suknelės medžiagos atraižą vietoj pačios suknelės, rankenėles nuo senovinio tualetinio staliuko.
3. Paslėpkite juos (bent jau laikinai). Sudėkite į dėžes daiktus, kuriuos sunku išmesti, užrašykite datą ant dėžės ir paaukokite labdarai tai, ko per tam tikrą laiką, pavyzdžiui, 6 mėnesius, neprisireikė. Jei per tą laiką to daikto nepasigedote ir jums jo neprireikė, vadinasi, jis nėra toks svarbus.
- Savo knygoje „Laimė turėti mažiau“ rašote, kad „daiktai gali būti kaip inkaras. Jie mus pririša ir neleidžia domėtis naujais dalykais“. Kodėl taip yra?
- Užgriozdinta aplinka slegia sielą. Apgriozdintame kambaryje tikrąja to žodžio prasme apsunkstame, tampame mieguisti ir išsiblaškę, kad ką nors nuveiktume. Atsikratę nebūtinų daiktų pasijuntame laisvesni – mums palengvėja fiziškai, dvasiškai, netgi finansiškai. Tada galime domėtis naujais dalykais ir ugdyti savo gabumus. Kai nutraukiame pančius, mus saistančius su daiktais, lengviau atpažįstame galimybes ir jomis pasinaudojame. Kiekvienas niekniekis, kurio atsikratome, tarsi sumažina mūsų pečius slegiančią naštą – tokie pokyčiai išties suteikia žvalumo ir pozityvumo!
- Su kuo galėtumėte palyginti savąją šlamšto atsikratymo filosofiją?
- Man visada atrodė, kad kelionės – puikus minimalistinio gyvenimo teikiamos laisvės analogas. Bent aš seniai supratau, kad keliauti vien su maža kuprine, kurioje sudėti tik būtiniausi daiktai, yra daug maloniau, nei tampyti visur su savimi sunkų lagaminą. Kai pirmą kartą atostogauti išvykau vien su kuprine, pasijutau laisva, galėjau eiti kur panorėjusi ir daryti ką panorėjusi, nes nebuvau apsikrovusi bagažu.
Tada panorau taip pat jaustis kasdien, ne vien atostogaudama, taigi nusprendžiau atsikratyti visų nebūtinų daiktų. Troškau daugiau laiko ir energijos skirti potyriams, o ne daiktams. Aš tiku, kad kuo mažiau bagažo tampomės (tiek fizinio, tiek mentalinio), tuo turiningiau gyvename!
- Su kuo Jums buvo sunkiausia atsisveikinti? Koks buvo didžiausias iššūkis?
- Tapus motina, sunkiausia buvo atsisveikinti su savo produktyvumu. Prieš tai reguliariai rašiau tinklaraštį, atsakydavau į laiškus per dieną, o mano kriauklėje niekada nesikaupdavo neplauti indai. Aš nė neįsivaizdavau, kad diena gali būti kitokia. Motinystė mane išmokė, kad nieko baisaus nenutiks, jei kokie nors darbai liks neatlikti, – geriau paskaitysiu dukrai dar vieną pasaką prieš miegą, nei tikrinsiu el. paštą ir atsakinėsiu į laiškus. Dabar mano tikslas ne padaryti viską kuo greičiau, bet stengtis, kad darbo būtų kuo mažiau.
- Nuo ko pradėjote kuopti savo namus?
- Nusprendusi sumažinti daiktų, pirmiausia susitvarkiau spintą. Turėjau per daug nedėvimų drabužių ir per mažai vietoms jiems laikyti. Norėjau, kad mano garderobas būtų paprastas, elegantiškas ir funkcionalus. Norėjau, kad prireikus galėčiau be didelių pastangų drabužius išsiimti ir pakabinti atgal, kad nereiktų jų iš visų jėgų traukti, tempti ar grūsti.
Pamažu, per keletą mėnesių, aš visiškai sutvarkiau savo spintą, ir joje liko mažiau nei pusė mano turėtų drabužių. Daugybę jų pardaviau per eBay, kai kuriuos atidaviau draugėms ir giminaitėms, o likusius tiesiog paaukojau labdarai. Nors ir labai džiaugiausi savo pasiekimais, užsidegiau noru dar labiau sumažinti garderobą. Kai mano vyras užsiminė apie galimybę persikelti į Europą ir daugiau keliauti, aš pasinaudojau proga ir ėmiausi radikalių pokyčių.
Išverčiau visą spintos turinį ir pradėjau rūšiuoti drabužius. Atskleisiu paslaptį – visada lengviau nuspręsti, ką tikrai palikti, o ne ką išmesti. Išsikėliau sau tikslą, kad mano garderobe turi likti ne daugiau kaip dešimt drabužių. Kitais žodžiais tariant, tik tiek, kad patenkintų mano poreikius.
Tąsyk pasilikau burgundiško vyno spalvos palaidinę be rankovių, violetinę palaidinę su ¾ rankovėmis, melsvą palaidinę ilgomis rankovėmis, juodą megztinį, juodą klasikinę suknelę, juodą sijoną, juodas kelnes, juodą paltą, juodą rankinę ir juodus žemakulnius batelius. Kaip paaiškėjo, pasilikti drabužiai puikiausiai atitiko tuometinius mano poreikius – kaip rašytojos ir kaip keliautojos. Tuo metu daug rašiau, keliavau po Europos miestus, nuolat bendraudavau su TV prodiuseriais ir reporteriais, bet man šių drabužių tikrai užteko. Jeigu atvirai, jie būtų puikiausiai tikę ir mano ankstesniame darbe, kai dirbau biure. Dabar aš – mama ir daugiausia laiko praleidžiu namie rūpindamasi kūdikiu, bet jie puikiausiai patenkina mano poreikius.
- Gal pasidalytumėte konkrečiais patarimais, kaip reikėtų formuoti savo garderobą, kad spintoje liktų daugiau vietos?
- 1. Išsirinkite bazinę spalvą. Rinkitės kokios nors neutralios spalvos – pavyzdžiui, rudos, juodos, pilkos, tamsiai mėlynos ar chaki – apatinės kūno dalies drabužius (kelnes, sijonus ir t.t.). Mano bazinė spalva yra juoda. Šios drabužiai puikiai tinka prie mano veido odos, su jais patogu keliauti ir ant jų beveik nematyti dėmių (o tai be galo svarbu, jei daug laiko praleidžiate kelyje).
2. Išsirinkite akcentų spalvas. Pasirinkite keletą atspalvių, kurie jums patinka ir dera prie bazinės spalvos. Aš pasirinkau burgundiško vyno, violetinį ir melsvą atspalvius, bet Jūs galite rinktis pastelines, ryškias ar prigesintas žemės spalvas.
3. Pasilikite vienos spalvos aksesuarus. Pavyzdžiui, mano rankinė ir batai yra juodi. Jie dera vienas prie kito ir prie visų kitų drabužių. Patikėkit, man labai palengvėjo, kai nebereikėjo derinti įvairių spalvų batų ir rankinių.
4. Sluoksniuokite drabužius. Aš gyvenu ten, kur yra keturi metų laikai, todėl savo spintoje turiu drabužių visiems sezonams – nuo vasarinės palaidinės be rankovių iki šilto žieminio palto. O nertinis puikiai tinka pereinamiesiems sezonams. Man pačiai buvo netikėta, kad sluoksniuojant drabužius galima pasiekti tokio pritrenkiamo efekto. Ir visai nebūtina šaltuoju metų laiku įsivynioti į storus šiltus megztinius ar specifinius sezoninius drabužius...
5. Maišykite ir derinkite. Visi jūsų spintoje esantys drabužiai ir aksesuarai turi derėti vieni prie kitų. Kai viskas dera, galite apsirengti užsimerkusi – atsimerkusi pamatysite, kad puikiai atrodote.
6. Rinkitės universalius drabužius, kuriuos galite pritaikyti įvairioms progoms. Pavyzdžiui, mano drabužiai nėra nei vakariniai, nei kasdieniai. Aš neturiu nei blizgančių, nei treninginių kelnių. Vilkėdama bet kurią iš savo palaidinių galiu eiti tiek į parduotuvę, tiek į vakarėlį – tereikia prie jos priderinti puošnesnį šalį ar originalius papuošalus.
7. Rinkitės klasikinį stilių. Venkite supermadingų, rėksmingų arba senamadiškų drabužių. Man patinka paprasti, niekada iš mados neišeinantys siluetai – pavyzdžiui, aš turiu tiesaus kirpimo kelnes, A formos sijoną, juodą klasikinę suknelę.
8. Įsitikinkite, kad turimų drabužių dydis yra tinkamas. Jei formuojate garderobą vadovaudamosi minimalizmo principais, spintoje neturėtų kaboti nė vieno drabužio, laukiančio, kol jūs pradėsit laikytis dietos ir sulieknėsit. Visi drabužiai jums turi tikti, kad galėtumėt juos dėvėti iškart. Pasakysiu vieną gudrybę: rinkitės drabužius, kurių sudėtyje yra šiek tiek elastano ar panašių tamprių medžiagų, kad prireikus drabužis prisiderintų prie šiokių tokių svorio svyravimų.
9. Įsitikinkite, kad gerai atrodote su tuo drabužiu. Būkite sau atvira – juk širdyje jūs puikiai žinote, ar iš tikrųjų jums tinka aptempti džinsai ir pilvo nedengiančios palaidinės. Rinkitės tokius drabužius, kurie atitinka figūrą ir kuriuos vilkėdama pasitikite savimi.
10. Atlikite nuotaikos testą. Jei abejojate dėl kokio nors drabužio, paklauskite savęs, kaip jaučiatės su juo fotografuodamasi. Žinoma, gal tai nuskambės lėkštai, bet labai svarbu didžiuotis tuo, kaip atrodote. Jei vilkėdama kokį nors drabužį jaučiatės nepatogiai ir nenorėtumėte būti fotografuojama, ką gi, puikiai žinote, ką su juo daryti... Sudie, mamytiški džinsai!
Taip, aš suprantu, kad dešimt drabužių – tai jau ekstremalūs pokyčiai. Pasilikti tiek mažai drabužių nelabai praktiška. Bet pabandykite atlikti eksperimentą – atsirinkite dešimt drabužių, kuriuos dėvite dažniausiai ir pasidėkite juos vienoje spintos pusėje, o tada pažiūrėkite, kaip puikiai jie jums tarnauja visą savaitę.
Rezultatas nustebins. Jūs išsiaiškinsite, ką iš tikrųjų dėvite, o kas tik užima vietą jūsų spintoje. Net jei nuspręsite, kad dešimties drabužių per mažai, galbūt suprasite, kad dvidešimties jums tikrai pakanka...
