Tvirtai į vairą įsikibusios rankos ir akylas žvilgsnis į kelią nereiškia absoliučiai nieko, jeigu protas tuo metu vizualizuoja kažką kito, teigia Jungtinėje Karalystėje veikiančio Sasekso universiteto mokslininkai. Tyrimas, kurio rezultatai publikuojami specializuotame leidinyje „Transportation Research“, atskleidė, kad net ir laisvų rankų įranga besinaudojantys vairuotojai gali nepastebėti jiems prieš nosį esančių pavojingų objektų, ypatingai tais atvejais, kai aktyviai įsitraukia į pokalbį, o ne tiesiog apsimeta klausantys pašnekovo.
Pokalbis vairuojant smegenyse įžiebia tikrų tikriausią konfliktą, kur dėl įtakos varžosi realybė ir vaizduotė, teigiama tyrimo išvadose.
Kai pokalbio įkarštyje vairuotojui tenka nori nenori kažką įsivaizduoti, šis konkretus asmuo iš tikrųjų gali pasinaudoti žymiai daugiau smegenų turimų vizualinės informacijos apdorojimo gebėjimų, nei iki tol manė mokslininkai. Tai reiškia, jog iš esmės tampa visai nesvarbu, ar vairuotojas laiko prie ausies savo telefoną, ar naudojasi laisvų rankų įranga – abiem atvejais jam sunku sukaupti dėmesį.
Supaprastintai: tai, ką mato akys, mintys gali akimirksniu išjungti ir pakeisti norimu vaizdiniu, neturinčiu absoliučiai nieko su tuo, į ką vairuojant iš tikrųjų reiktų sutelkti dėmesį.
„Laisvų rankų įranka ne ką mažiau atitraukia dėmesį ir blaško, nes bet kokiu atveju kalbantysis (šiuo atveju vairuotojas) įsivaizduoja, apie ką kalba“, – tvirtina minėtame universitete psichologiją dėstantis mokslų daktaras Grahamas Hole‘as.
„Tokia vaizduotėje kuriama vaizdinė informacija varžosi su tuo, ką iš tikrųjų prieš akis kelyje mato vairuotojas. Su vairuotoju telefonu kalbantis asmuo vairuojančiojo gali paklausti paties nekalčiausio dalyko, pavyzdžiui, kur jis padėjęs mėlynos spalvos aplanką. Vairuotojo mintys akimirksniu atsiduria kambaryje, kur jis ima nevalingai ieškoti to nelemto mėlyno aplanko. Be to, vairuotojas gali paprasčiausiai įsivaizduoti kad ir pašnekovo veido išraišką“, – teigia G. Hole‘as.
Tyrimo išvados paremtos dviejų testų, kurių metu buvo analizuojami savanorių akių judesiai dvejuose vaizdo medžiaga paremtuose scenarijuose.
G. Hole‘as sako, kad prie ausies glaudžiamas telefonas sukėlė nuogąstavimų dėl automobilio kontrolės – esą žmonės vairuoja vos viena ranka laikydami vairą, o tai pavojinga. Įsivaizduokime, kad imate naudotis laisvų rankų įranga – tiesą sakant, niekas nepasikeičia, teigia ekspertas. Bet koks pokalbis telefonu sukuria savotišką „vizualinį tunelį“ – vairuojantis asmuo ima kreipti dėmesį tik į nedidelį plotą priešais, nesidairo aplinkui.
„Visi eksperimento dalyviai, kurių dėmesys buvo nukreipiamas imituojant pokalbį, prasčiau sureagavo į potencialų pavojų, nepastebėjo akivaizdžių klaidų. Tai reiškia, kad jų akys tarsi ir buvo nukreiptos į pavojų, bet jo kaip ir nematė“, – konstatuoja ekspertas.
