Pasak B. Burgio, tie, kurie stropiai sprendžia visus uždavinius iš eilės, gale randa sudėtingiausią ir jo nebeišsprendžia. Taip šimtukas nuplaukia ir liejasi ašaros.
„Egzamino užduočių sudarytojai iš visų jėgų, grubiai pasakysiu, lenda į užpakalį bukagalviams, tinginiams, daro viską, kad išlaikytų visi ir kad Pitrėnienė galėtų džiaugtis, kokie geri rezultatai. Visaip kiaulinama tiems, kurie nori gauti 100”, – kalbėdamas su DELFI, rėžė pašnekovas.
B. Burgio tvirtinimu, tu nors kuolą ant galvos tašyk, tačiau niekas nesikeičia.
Jaučiasi prastai
Matematikos egzamino užduotis ir jų sprendimus jau galima pamatyti svetainėje matematika.lt.
„Daugiau kaip pusė pateiktų uždavinių yra iš pagrindinės mokyklos kurso. Tai reiškia, kad valstybinį egzaminą išlaikyti ir surinkti pusę taškų gali nelankęs 11-12 klasės. Pateiksiu jį kaip kontrolinį darbą rugsėjį savo būsimiems vienuoliktokams. Galėsiu rezultatus paviešinti“, – sako Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos matematikos mokytojas Valdas Vanagas.
V. Vanagui šių metų egzamino užduotys nepatiko: jo manymu, turėtų būti daugiau 11-12 klasės lygio uždavinių. Taip pat, sako jis, diskutuotinos kelių uždavinių, pavyzdžiui, 21, 18.3 formuluotės. „Tačiau, bendrai vertinant, egzaminas tikrai nesunkus“, – sakė pašnekovas.
Matematikos mokytojai Jūratei Gedminienei šių metų egzamino užduotys taip pat nepatiko. Jos teigimu, matematikos brandos egzamino užduotyje turėtų būti uždaviniai tik iš 11-12 klasės kurso.
„Kaip abiturientus ruošusi egzaminui mokytoja, jaučiuosi prastai. Yra temų, kurioms 11-12 klasėse skiriame daug laiko (pvz., vektoriai, trigonometrija, pirmykštė funkcija ir integralai, rimtesnė planimetrija, progresijos, išvestinių taikymai), o šių metų egzamino užduotyje tų temų uždavinių beveik nebuvo. Didžioji dalis egzaminą laikiusių abiturientų – be penkių minučių studentai, netrukus studijuosiantys aukštąją matematiką, o egzaminų centras tikrina jų žinias uždaviniais apie bandeles ir jų kainą su nuolaida“, – piktinasi pašnekovė.
Mokytojos teigimu, 18.3 uždavinyje prašoma apskaičiuoti integralą, kurio pagal egzaminų programą abiturientas neturėtų mokėti. Ji klausia, kuo tuomet turi vadovautis matematikos egzaminui ruošiantis mokytojas – egzaminų programa ar asmenine nuojauta?
„Ne vienerius metus Egzaminų centras mokytojus moko, kaip teisingai formuluoti struktūruotą uždavinį. Tačiau... Egzaminų centras pats į tas rekomendacijas nekreipia dėmesio. Pvz., 21 uždavinyje neišsprendęs 21.1 dalies, mokinys negalės išspręsti 21.2 dalies. Nors tikrinamos žinios iš skirtingų matematikos sričių.
Užduotyje yra ir kelios vietos, kur, atrodo, sąmoningai tikrinama, ar mokinys pastabus. Pavyzdžiui, 18.2 uždavinyje prašoma nustatyti funkcijos f`(x) lyginumą. O kodėl ne f(x)? Net ir dėl jaudulio mokinys galėjo tiesiog nepastebėti brūkšnelio ir taip prarasti tašką“, – pasakojo J. Gedminienė.
DELFI primena, kad praėjusį penktadienį abiturientai laikė valstybinį matematikos brandos egzaminą. Jis pirmą kartą privalomas tiems, kurie nori Lietuvoje studijuoti nemokamai, išskyrus menų studijas.
Šįmet laikyti matematikos egzaminą nusprendė rekordiškai daug abiturientų – 18 781. Sprendimas dėl matematikos egzamino priimtas prieš dvejus metus iki jam įsigaliojant ir sukėlė daug aistrų, ypač – iš humanitarų bendruomenės.
