Dažniausiai į klausimą „kodėl baudžiate savo vaiką?“, tėvai atsako: „auklėjame“ arba „išvedė iš kantrybės“. Dažniausiai tai atsitinka tokiais momentais, kai jaučiatės nuvargę, išsekę arba jumyse susikaupė daug pykčio vaikui. Kai į perpildytą taurę įkrenta paskutinis lašas, vaikui tenka pliaukštelėjimas per užpakalį arba jis tiesiog išbaramas.
Ar tai blogai? Jeigu mažyliui sukako 2,5 metų, o jūs retai „rodote“ savo valdžią piktai auklėdami, nepliaukšite vaikui per užpakalį dėl bet kokio reikalo, tai tokia bausmė nelabai gąsdina jūsų mažylį; tik kai kuriais atvejais tokia bausmė gali būti naudinga. Reikalas tas, kad sulaukęs tokio amžiaus vaikas pradeda suprasti, kad jis daro kažką ne taip, tačiau savarankiškai kažko nedaryti dar ne visada gali.
Bausmė gali būti naudinga ir tuo atveju, jeigu mažylis nusprendė „patikrinti“ ką jis gali daryti. Kadangi mažylis dar blogai orientuojasi jį supančiame pasaulyje, tėvai turi parodyti jam ribą, kurios peržengti nederėtų. Tačiau jeigu suaugusieji nenusprendžia ką nors drausti, mažylis stengsis sulaukti tėvų reakcijos ir dėmesio bet kokiais būdais, išvesdamas savo elgesiu juos iš kantrybės.
Prisiminkite: jeigu vaikas auga šeimoje, kur paisoma tarpusavio sutarimo ir interesų, tačiau kartu kiekvienas jaučiasi laisvai, mažylis būtinai pasistengs išlaikyti panašų santykių stilių pradėdamas bendrauti su kitais žmonėmis.
Kaip daryti įtaką vaikui?
Kol vaikui nesukako 2 - 2,5 metų, bausti arba barti praktiškai beprasmiška, kadangi vienintelė pamoka, kurią jis gali išmokti – tai suprasti, kad yra blogas ir jo niekas nemyli. Tada, kai vaikas mato savo veiklos rezultatus (pvz. perpjautą klijuotę ant stalo), jis iki galo sužino, kaip tai atsitiko: gal jis kažką padarė peiliu, gal peilis užkrito ant staltiesės, o gal klijuotė persipjovė pati? Tokio amžiaus vaikus jūs galite išmokyti elgtis su juos supančiais daiktais tik naudodami protingus ir aiškius draudimus.
Nuo 2,5 – 4 metų vaikas pradeda suprasti savo vietą pasaulyje ir kartu pradeda suvokti savo poelgius, tai, ką jis padaro. Jau tokio amžiaus vaikas supranta, kad kažkokie įvykiai ir poelgiai džiugina aplinkinius ir laikomi gerais, o kiti poelgiai juos nuliūdina, suerzina ir laikomi blogais. Nežiūrint į tai, kad mažylis jau pradeda suprasti, ką daro, gebėjimas valdyti savo elgesį dar yra nesusiformavęs. Dažnai šiame gyvenimo etape vaikai susigalvoja kažkokį „kitą” žmogų, kuris krečia visas šunybes, dėl kurių tėvai eina iš proto. Būtent tai leidžia vaikui išsivaduoti nuo gėdos jausmo, nes didesnę dalį to, kas atsitinka padaro „kažkas kitas“.
Pasistenkite patikėti, kad mažylis neapgaudinėja jūsų, kai jis sako, jog čia „viską padarė voverytė iš miško“. Reikalas tas, kad jis dar dažnai painioja fantaziją su realybe. Jūsų užduotis – suprasti, kodėl mažylis taip pasielgė. Paklausinėkite jį, pasikalbėkite arba padėkite ištaisyti padėtį. Žinoma, jeigu vaikas nebijo jūsų pykčio, tai tikriausiai mielai su jumis kalbėsis...
Taip pat neužmirškite, kad tokio amžiaus vaikai dažnai elgiasi priešingai tėvų norams. Ir visai ne dėl to, kad nesisikaito su jumis, paprasčiausiai jiems reikia pajausti savo nepriklausomybę, savo galimybes ir jų ribas. Jeigu jūs pradėsite už tai „persekioti“, tai pradėsite karą, kuriame nebus nugalėtojų. Geriau pasistenkite tai paversti žaidimu arba žiūrėkite į tai, kaip į nemalonų dalyką, kuris su laiku išnyks.
4 – 6 metų vaikui vis dar sunku kontroliuoti savo poelgius, nors praktiškai visada jis gali juos analizuoti. Net jeigu jis supranta, kad ko nors daryti nereikėtų, kartais jam neužtenka jėgų susilaikyti. Na, o netinkamai pasielgęs vaikas pradeda kankintis, jausdamas kaltę. Situacija pasunkėja ir dėl to, kad tokio amžiaus vaikams pradeda ryškėti žmonių santykių „plonybės“ ir jie atranda, kad vienareikšmiškas žodis „gerai“ arba „blogai“ neegzistuoja, tiesiog daug kas priklauso nuo situacijos. Pavyzdžiui, taip jis supranta, kad apgaudinėti yra blogai. Tačiau dažnai girdi, kad jūs įtikinėjate senelę, kad viskas gerai, nors tik ką skundėtės kaimynei dėl ištikusių nemalonumų... Jeigu norite normaliai išauklėti vaiką, padėkite jam adaptuotis šiame pasaulyje ir paaiškinkite, ką, kur ir kodėl negalima daryti, o ką, kur ir kada galima ir reikia.
Kai vaikui sukaks 6 metai, jis įgaus galimybę kontroliuoti save ir stabdyti savo „netinkamą“ elgesį. Šį įgūdį reikia tobulinti ir treniruoti, palaipsniui perkeliant vaikui kontrolę ir atsakomybę už jo padarytus poelgius. Todėl tarkitės su vaiku, klauskite, ar jis pasirengęs su viskuo susidoroti ir neskubėkite jo apkrauti per didele atsakomybe. Prisiminkite, kad pilnai atsakyti už savo poelgius jis galės tik sulaukęs 18 – 20 metų. Dabar jūsų užduotis padėti jam deramai elgtis, o ne reikalauti, kad jis elgtųsi kaip suaugęs.
Barti ar nebarti?
Kai matote, kad jūsų mažylis pergyvena dėl to, ką padarė, nereikėtų menkinti šių jausmų. Geriau palaikykite jį. Svarbiausia, kad jis suprastų, kad reikalas daugiau ar mažiau pataisomas, kad jis yra žmogus, kuris gali klysti ir kad kitą kartą jis pasistengs tai padaryti kitaip. Tai supratęs mažylis greičiu išmoks adekvačiai kritikuoti save ir savo elgesį. Jeigu jis to nesuvokia, kad, pvz. atėmęs arba sulaužęs svetimą žaislą padarė kažką netinkamo, jūs turite rimtai susimąstyti. Gal auklėdami vaiką jūs taip bijojote jį nuliūdinti, kai jis negerai pasielgė, tai dabar jis visai nepasiruošęs pripažinti savo netinkamų poelgių.
