Lietuvos prekybos centruose iki šių metų vidurio toliau daugėjo savitarnos kasų: pastaruoju metu savarankišką apsipirkimo būdą vis dažniau siūlo skirtingi prekybininkai.
Sprendimų prekybai bendrovės „StrongPoint“ produktų direktorius ir pirkimo technologijų konsultantas Andrius Kalašinskas pasakoja, kad savitarnos kasa nėra senas išradimas – pirmoji buvo įdiegta 1999 m. JAV, Niujorke esančioje „Price Choipper“ parduotuvėje, jos prototipas sukurtas kiek anksčiau, taip pat JAV.
„Legendos“ pasakoja, kad išradėjas Howardas Shneideris susipyko su kasininku ir sugalvojo pats nusiskenuoti prekę. Tada gimė mintis, kad pačiam skenuotis prekes galėtų būti įprastas procesas, - dėsto A. Kalašinskas. - Aš pirmas savitarnos kasas pamačiau ir išbandžiau 2001 m., JAV „Shnucks“ supermarkete Sent Luiso mieste. Tuo metu ten buvo 4 kasos, o apsilankius parduotuvėje po metų jų buvo 6 ar 8.“
Lietuvoje pirmosios savitarnos kasos buvo įdiegtos 2007 m. bendrovės „New Vision“, dabar pakeitusios pavadinimą į „StrongPoint“, prekybos tinkle „Iki“.
„Be darbo Lietuvoje, savitarnos kasas diegėme kitose šalyse: Estijoje, Ukrainoje, Rusijoje - atnešėme technologiją pirmieji ir ją išvystėme“, - dėstė A. Kalašinskas.
Pasak pašnekovo, savitarnos kasas renkasi ne tik didieji prekybos tinklai, bet ir mažesni prekybininkai. Pavyzdžiui, neseniai savitarnos kasa įdiegta vietiniame Estijos Tartu miesto prekybos kooperatyve.
Ar prigijo Lietuvoje?
Ar savitarnos kasos prigijo Lietuvoje, ekspertai laikosi skirtingos nuomonės. A. Kalašinskas mano, kad šis sprendimas Lietuvoje pasiteisino, nes parduotuvėse, kur naudojamas savitarnos kasų sprendimas, nuo 35 iki 60 proc. visų pirkimų atliekama per savitarnos kasas, jomis naudojasi viso amžiaus pirkėjai.
„Savitarnos kasos pernai ir šiemet Lietuvoje diegiamos sparčiai. Tiek „Maxima“, tiek „Rimi“ jas jau įsidiegė, - pastebi A. Kalašinskas. - Manau, savitarnos kasos Lietuvoje plėsis į naujus formatus, pirmiausiai, į mažo formato, namų apyvokos prekių, kosmetikos parduotuves. Lygiagrečiai atsiras naujų technologijų, padedančių pirkėjams apsipirkti greičiau, o prekybininkas optimizuoti pardavimo procesą. Tai - grynų pinigų automatizavimo sprendimai, mobilaus lojalumo, savitarnos skenavimo sprendimai, įvairūs savitarnos automatai. Beje, vieną tokį išmanų kioską paleidome „Promo Cash and Carry“ parduotuvėje Kaune Raudondvario plente, jis vadinasi „iKioskas“.
Konsultacijų bendrovės „Nielsen“ prekybos analitikos vadovas Rytų Europai Artūras Urbonavičius taip pat mano, kad savitarnos kasos Lietuvoje pasiteisino ir jų rasis vis daugiau.
„Savitarnos kasos turi puikias galimybes plėstis Lietuvoje, visų pirma, greitos apyvartos prekių parduotuvėse bei kituose prekybos taškuose, kuriose yra pastovus ir nemažas pirkėjų srautas. Lietuvoje be kasininko galima atsiskaityti benzino kolonėlėse, automobilių plovyklose. Artimoje ateityje, manau, savitarnos kasas matysime greito maisto restoranuose ir vaistinėse, perkant nereceptinius vaistus. Beje, „McDonald's“ restoranai šiuo metu Europoje diegia elektroninio užsakymo ir išankstinio atsiskaitymo sistemas, kurios tikrai patinka daliai klientų“, - sako jis.
Visgi, A. Urbonavičius įsitikinęs, kad savitarnos kasos visiškai nepakeis kasininkų, nes prekybininkai privalo tikrinti, ar pirkėjai nesukčiauja, ar nepilnamečiai neperka alkoholio, bei padėti apsipirkti tiems, kam naudotis naujomis technologijomis yra iššūkis.
Tačiau kitokios nuomonės laikosi verslo konsultacijų bendrovės „Strategy Labs“ asocijuotasis partneris Audrius Savickas.
„Pagal tai, kaip ši inovacija buvo diegiama lėtai, sprendžiu, kad savitarnos kasos pasiteisino tik iš dalies. Galiu tik spėti, kad vyresniems žmonėms nepatiko pati patirtis, o jaunesnei auditorijai jos tiesiog per lėtos ir per kvailos. Ši inovacija nebuvo daug ir plačiai komunikuojama, todėl to nelaikyčiau jos ir rimtu rinkodariniu žingsniu. Procesų tobulinimo prasme taip pat manau, kad savitarnos kasos nepasiteisina, nes ir su automatinėmis kasomis dirbama lėtai bei komplikuotai“, - dėstė jis.
Pasak A. Savicko, nors anksčiau ar vėliau kasininkų nereikės, juos pakeis ne savitarnos kasos, o kiti sprendimai.
„Pavyzdžiui, išmanieji šaldytuvai, kurie patys užsisakinės maistą į namus, arba išmanieji krepšeliai, kurie patys suskaičiuos į juos sudėtus produktus. Tokios savitarnos kasos, kokios yra dabar, manau, ateities neturi. Technologija paseno, dar kaip reikiant nepradėjus jos naudoti. Reikia galvoti ne apie kasas, o apie esmines pirkimo proceso inovacijas ir naujus verslo modelius. Virsmai mažmeninės prekybos srityje yra neišvengiami“, - kalbėjo A. Savickas.
Kartu pašnekovas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje yra puikių galimybių eksperimentuoti su mažmeninės prekybos inovacijomis.
„Čia gerai išvystyta IT infrastruktūra, logistika, prekybos tinklai puikiai valdomi ir yra nauji. Įstatymai ir žmonės yra palankūs inovacijoms rastis. Manau, kad netolimoje ateityje keisis apsipirkimo procesai apskritai - gal pirkinių krepšelį rasime savo automobilio bagažinėje, arba jį pristatys „Uber“ vairuotojas, arba maistą užsisakys pats šaldytuvas. Reikia galvoti ne apie greitesnius arklius, t. y. ne apie kasas, o apie esmines pirkimo proceso inovacijas ir naujus verslo modelius“, - siūlo A. Savickas.
DELFI primena, kad pirmosios savitarnos kasos įrengtos „Iki“ parduotuvėse, vėliau - „Maxima“, po to ir „Rimi“.
