Mes visus kaltiname dėl „blogo“ mūsų gyvenimo: gamtą, valdžią, darbdavius, darbuotojus, kolegas, giminaičius, kaimynus, draugus, prekybos centrus ir prekybininkus. Sakoma, kad žiniasklaida taip pat daro didelę įtaką žmogaus elgsenai. Ir ten taip pat pilna laidų ar straipsnių apie neigiamus dalykus.

Žinau, kad sąrašas neigiamybių, pasiteisinimų yra begalinis. Mums, žmonėms, patinka tokios temos, nes nenorime būti atsakingi už savo gyvenimą, nemokame džiaugtis gyvenimu ir vertinti to, ką turime, o kai prarandame, tada suprantame. Tačiau užduokime sau klausimą, ar tikrai taip blogai Lietuvoje gyventi?

Žinau, kad sąrašas neigiamybių, pasiteisinimų, įsitikinimų, teisybių ir nedorybių yra begalinis, tačiau yra sąrašas ir pozityvių dalykų . Daug kas priklauso nuo požiūrio.

Pradedant nuo orų, tai Lietuvoje oras yra vienas geriausių ir palankiausių pasaulyje, nes turime vasarą, rudenį, žiemą, pavasarį. Dauguma šalių neturi visų metų laikų. Pavyzdžiui, Egipte nepamatysime sniego, Aliaskoje – vasaros ir smėlio paplūdimių. O pas mus būna ir karštų dienų kaip Egipte, ir sniego pusnys kaip Aliaskoje, o lietingi ir vėjuoti orai primena Didžiosios Britanijos orus, kai gali mieste pramogauti kur nors viduje ar tiesiog ramiai pasėdėti prie televizoriaus.

Taip pat pas mus nebūna reikšmingų žemės drebėjimų, masinių potvynių, griaunančių miestus ir kitų gamtos stichijų. Kol kas neturime pilietinių karų, tikiuosi ir neturėsime. Dauguma iš mūsų turi rankas ir kojas, nemažai žmonių turi ir „galvas“.

Lengviausia yra kaltinti kitus, taip atsikratome atsakomybės už savo gyvenimą. Pagalvokit, netgi jei ir mes teisūs, kad kiti atsakingi už mūsų gyvenimą, galime bandyti atsakingus už mūsų gyvenimą priversti daryti darbus, kad mums būtų gerai gyventi. Tačiau čia yra tik yra vienas iš būdų pagerinti savo gyvenimą ir dažniausiai jis būna neefektyvus. Per daug jėgų išnaudojama, bandant įtikinti kitus pagerinti mums gyvenimą.

Ir kodėl gi kitiems žmonėms turėtų rūpėti kitų žmonių gyvenimai, net jeigu jie yra valdžioje? Kiekvienas žmogus turi pirmiausia pasirūpinti savimi ir savo šeimos nariais. Ir tik po to, jei jie turi noro, gali padėti kitiems žmonėms. Geriau ieškokime būdų, kuriuos galėtume patys kontroliuoti – tuomet ir atsakomybė guls ant mūsų pačių pečių, ir savo ateitį galėsime labiau kontroliuoti, o jeigu dar tie kiti mums padės, tai tik bus nuo to geriau – tai bus papildoma nauda, bet ne pagrindinė.

Dažniausiai mes negalime kontroliuoti kitų žmonių elgesio, tačiau savo galime. Atsiminkit: kiek žmonių, tiek nuomonių ir įsitikinimų. Pradėkime patys mažais žingsneliais kažką daryti. Viskas prasideda nuo svajonių ir noro. Tuomet formuojasi įsitikinimai ir veiksmai, o po jų – rezultatai. Ne veltui sakoma „ką pasėsi tą ir pajausi“ , o ne „ ką kiti pasės – tą aš pjausiu“.

Stenkimės pasidžiaugti tuo, ką turime, ir judėti pirmyn bei įžvelgti galimybes ir pasinaudoti jomis. Tada ilgainiui pasieksime trokštamų rezultatų, nesvarbu, kas tai bebūtų, svarbu, kad jais tikėtume...

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!