Finansinė našta artimiesiems
Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, Turkijoje nukentėjusiai tauragiškei visa reikalinga medicinos pagalba buvo suteikta laiku. Skubią pagalbą ligoninė teikė ir be draudimo garantijos. Tačiau vėliau palikta operacija jau suderinus procedūras su draudimo kompanija, tuo metu pacientės gyvybei pavojus negrėsė.
„Draudikai gydymo įstaigai moters duomenis patvirtino per 45 minutes nuo pranešimo gavimo. Jeigu žmogaus gyvybei kyla pavojus, gydymo įstaiga niekada neatsisakys teikti jam paslaugą laukdama draudimo poliso. Nesame su tuo susidūrę. Jeigu yra klausimas, kokią gydymo metodiką pasirinkti ir žmogaus būklė yra stabilizuota, tada jie gali vertinti finansinę dalį“, – teigia Lietuvos draudikų asociacijos vadovas Andrius Romanovskis.
Šio nelaimingo nutikimo atveju abi šeimos turėjo kreditines banko korteles, su kuriomis buvo ir kelionių draudimas. Tokio draudimo bendra draudimo suma - apie 60 tūkstančių eurų. „Reikia džiaugtis, kad žmonės buvo apsidraudę, nes jeigu nebūtų to padarę, ši nelaimė būtų tapusi kitų problemų pradžia. Nieko nėra baisiau už gyvybės praradimą, bet kiti šeimos nariai patirtų nemažą finansinę naštą.
Jie turėtų savarankiškai sumokėti už operaciją, trijų žuvusiųjų asmenų pargabenimą į Lietuvą iš Turkijos. Kartais tikrai nepagalvojame apie tai, jog draudimas nėra vien tik mūsų problema, bet ir mūsų artimųjų, kuriems nelaimės atveju teks priimti finansinę naštą“, – teigė A.Romanovskis.
Pagrindinės keliautojų klaidos
„Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas sako, kad didžiausia ir dažniausia klaida – apskritai neapsidrausti prieš išvykstant už ES ribų. „Vis dar tenka išgirsti apie keliautojus, kurie leidžiasi į tolimus kraštus neturėdami jokio draudimo, jokios finansinės apsaugos.
Ypač brangiai atsieina gydymasis tokiose šalyse kaip JAV, tais atvejais, kai pacientas yra kritinės būklės ir reikalingas intensyvus gydymas. Keliautojus nemaloniai nustebina medicininės priežiūros kaina, jei reikia parvežti į Lietuvą pacientus, kuriems, norint tai padaryti, reikalinga speciali medicininio palaikymo aparatūra arba galima transportuoti tik gulintį žmogų vežti ir panašiais atvejais. Į nelaimę patekusiam žmogui labai dažnai tai - nepakeliamos finansinės išlaidos“, – pasakojo A.Gimbickas.
Antra dažniausia keliautojų klaida - nepakankamo dydžio draudimas. Nemažai žmonių turi kredito kortelių teikiamą draudimą, tačiau neatkreipia dėmesio, kad jo suma yra ribota. Medicininių išlaidų draudimas siekia 50 tūkst. eurų. Tačiau tokioje valstybėje kaip JAV, kur medicininės paslaugos yra itin brangios, turimos keliasdešimt tūkstančių eurų draudimo sumos gali ir nepakakti. Tai įrodo profesoriaus Kęstučio Glavecko atvejis, kai prieš septynerius metus Aliaskoje jį ištiko širdies smūgis. Tuomet jo medicininės draudimo išlaidos viršijo kelis šimtus tūkstančių dolerių.
Dažnai keliautojai neįvertina galimos rizikos ir galvoja, kad jiems jau tikrai jokių nelaimių nenutiks. Draudikai visgi pataria šitaip nerizikuoti, nes draudimo kainos neįmanoma palyginti su sveikata ar net gyvybe. „Suma, kurią skirsite draudimui, tikrai nereikšminga, palyginus su visos kelionės biudžetu. „Lietuvos draudime“ standartiškai apsidrausti medicininių išlaidų draudimu septynioms dienoms į Turkiją ar Egiptą kainuoja apie penkis eurus asmeniui – daug ar mažai, sprendžia kiekvienas keliautojas“, – sako A.Gimbickas.
Pati svarbiausia apsauga keliaujantiems – medicininių išlaidų ir repatriacijos draudimas. Šis draudimas atlygina nuostolius už gydymo išlaidas užsienyje, taip pat ir pervežimą į Lietuvą. A.Gimbickas keliaujantiems siūlo 100 tūkst. eurų vertės draudimo apsaugą, nes tai – pakankama suma jaustis saugiai bet kurioje pasaulio valstybėje.
Europoje už kai kurias paslaugas reikės susimokėti
Žmonėms, Lietuvoje apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, pakanka turėti Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK), jei jie keliauja į Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalis ir į Šveicariją. Turint ESDK, būtinosios medicinos pagalbos paslaugos laikinai būnant tose šalyse yra apmokamos. Tačiau ne visos, nes kiekvienoje šalyje skiriasi, kokios gydymo išlaidos turi būti padengtos iš žmogaus kišenės.
„Lietuvos apdraustajam būtinoji medicinos pagalba suteikiama pagal toje šalyje nustatytas pagalbos apimtis ir už ją sumokama tos šalies teisės aktais nustatyta tvarka ir įkainiais. Tai reiškia, kad ligonių kasos apmoka už paslaugas, kurios toje šalyje apmokamos valstybinio sveikatos draudimo lėšomis jos apdraustiesiems. Pavyzdžiui, jei Europos šalyje nustatyta, kad pacientams už atitinkamas paslaugas taikomos priemokos, tai ir Lietuvos apdraustasis už jas turės sumokėti savo lėšomis“, – sakė Valstybinės ligonių kasos (VLK) Tarptautinių reikalų skyriaus vedėjo pavaduotoja Lina Noreikienė.
Jeigu žmogus patiria infarktą Čekijoje, jam atliekama operacija, įvairios procedūros, VLK apmokės taip, kaip mokama Čekijos apdraustiesiems. Pavyzdžiui, gali būti ir taip, kad kai kur neapmokamos buvimo ligoninėje, lovos panaudojimo išlaidos – jos lyg kokios viešbučio paslaugos. Arba pacientas turi pats susimokėti už maitinimą. Be to, VLK nefinansuoja paciento transportavimo į Lietuvą išlaidų.
Ne Europos Sąjungos šalyse ESDK negalioja, nes kitos valstybės ir Lietuva neturi tarptautinių sutarčių dėl sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo, todėl Lietuvos gyventojams, keliaujantiems po egzotiškas šalis, reikėtų patiems pasirūpinti medicininių išlaidų draudimu.
Komentaras
Su medicinos teise dirbantis advokatas Arūnas Žlioba:
- Pacientas turi teisę būti išgelbėtas. Jeigu yra trauminis atvejis, privalomas gydymas yra visose šalyse. Jis vadinamas būtinosios pagalbos suteikimu. Nesvarbu, ar žmogus draustas, iš esmės jis tokią teisę turi. Bent jau ES šalyse tikrai. Nes atsisakyti teikti būtąją medicininę pagalbą yra lygu nusikaltimui. Jeigu visgi žmogaus gyvybei nėra pavojaus, ji gali būti ir nesuteikiama. Nes tai jau bus nebe būtinoji pagalba, o gydymas, kuris turi būti apmokamas. ES žmogų apdraudžia valstybė, o atsiskaitymai vėliau vyksta per ligonių kasas.
