Pavyzdžiui, žiognagės šaknys kvepia gvazdikėliais, o debesylų – imbieru. Šių žolių galima rasti visur – pievose, paupiuose, miškuose. O mėlynai žydinčios trūkažolės sudžiovintos ir sumaltos šaknys gali būti naudojamas kaip kavos pakaitalas.
Buvo žinomos dar prieš Kristų
Žolelėmis maistą žmonės gardino dar senų senovėje. Čiobreliai, kmynai, krapai ir česnakai jau sėkmingai išlaikė laiko egzaminą ir dabar be jų šeimininkės neišsiverčia.
Šiuolaikinė virtuvė neįsivaizduojama ir be dašių, mairūnų, mėtų, petražolių, šalavijų, raudonėlių.
Peletrūnas
Šis prieskoninis augalas gardina varškės, sūrio, kiaušinio patiekalus.
Bazilikas
Bazilikų yra įvairių rūšių ir jie gali būti cinamoniniai, citrininiai, mėtiniai. Tinka viskam - sriuboms, padažams, mėsai ir žuviai skaninti.
Dėl universalumo bazilikus tinka dėti į prieskonių mišinius, kurių vieną paprasčiausių sudarytų bazilikai, petražolės ir laiškiniai česnakai.
Levandos
Mėlynais, baltais ar rožiniais žiedais pasipuošęs krūmas gali būti sodo bei darželio puošmena. Dėl stipraus kvapo levandos tinkamos dėti į spintas – šio augalo prisibijo kandys. Žiemą ypač raminančiai veikia levandų vonios. Po jų miegas saldus ir kietas. Tačiau mažai kas žino, kad levandos tinkamos žvėrienai gardinti.
Kaip išsaugoti
Kad augalai kuo ilgiau išlaikytų savo skonį ir kvapą, reikia jį mokėti išsaugoti.
Sudžiovintus augalus laikant ne tamsaus, bet permatomo stiklo induose, augalai praranda gyvybę. Nebūtina visų augalų džiovinti. Mėtas, peletrūnus bei daugelį kitų prieskoninių augalų geriau laikyti šaldiklyje arba šaldymo kameroje. Taip išsaugojamos natūralios skonio ir aromato savybės, pakintančios augalą sudžiovinus.
