Dvynukių dalyvavimas toje pačioje rungtyje yra dažnas reiškinys olimpinėse žaidynėse, bet seserys iš Estijos bus pirmosios identiškos trynės istorijoje, besivaržysiančios tarpusavyje.
Įdomu ir tai, kad mėlynakės blondinės, gyvenančios Tartu mieste, ilgas distancijas bėgioti pradėjo būdamos tik 24-erių.
„Mes aktyvia veikla užsiimame nuo pat vaikystės: mėgstame šokti ir būti aktyvios – tai mus ir pastūmėjo į profesionalų sportą“, – išskirtinę istoriją pasakojo Lily.
Liina, kuri ir paskatino seseris pradėti bėgioti, prisipažino, jog ilgos distancijos joms daug priimtinesnės nei sudėtingos technikos reikalaujantis sprintas.
Po kelių metų treniruočių merginos suprato galinčios debiutuoti ir tarptautinėse varžybose, todėl nusprendė pabandyti patekti į olimpines žaidynes. Bet ne po vieną, o visos kartu.
„Pasiekėme gerus rezultatus Estijoje ir pagalvojome, kad galėtume gerai pasirodyti ir už gimtosios šalies ribų: kad ir tokiose didelėse varžybose kaip Europos čempionatas ar olimpinės žaidynės“, – prisiminė Lily.
Seserys Estijoje gyvena atskirai, todėl kartais joms tenka ir treniruotis atskirai. Bet žiemas jos kartu leidžia, prakaitą liedamos treniruočių stovykloje Kenijoje. Merginos džiaugiasi viena kitos kompanija ir bėgdamos nuolat pliurpia. Nuo birželio iki pat Rio žaidynių jos kartu planuoja treniruotis Šiaurės Airijoje.
„Nuobodu treniruotis vienai“, – šyptelėjo Leila.
Tiesa, trynukės nėra tarp favoričių Brazilijoje užkopti ant padovanojimų pakylos. Kenijos žvaigždė Tiki Gelana 2012 metais Londone užfiksavo 2:23,07 val. laiką ir pagerino olimpinį rekordą. Sidabro ir bronzos medalius iškovojusių sportininkių laikai tuomet buvo atitinkamai 2:23,12 ir 2:23,29 val.
O štai Leilos, vyriausiosios iš trynukių, geriausias rezultatas siekia tik 2:37,12 val., kurį ji užfiksavo 2013 metais Šanchajuje. Liina nuo sesers atsilieka 2 min. ir 30 sek., bet jauniausiąją Lily lenkia 45 sekundėmis.
Bet visų trijų tikslas yra bendras: Rio de Žaneire finišuoti kartu, pagerinti asmeninį rezultatą ir finišo liniją kirsti su šypsenomis veiduose. Paklaustos, ar tikisi namo parvežti olimpinį medalį, visos trys merginos atsakė vieningai: „Būtų gerai... Tai mūsų svajonę, bet mes žinome, kad turime būti realistės. Labai sunku prilygti Kenijos bėgikėms. Mums iki jų pasiekto lygio dar tolokai, bet po kelerių metų mes galime tai pasiekti.“
