Tai – mano troškimas mums visiems: mano ir tavo šeimai, kaimynams, bičiuliams, kolegoms, viršininkams, verslininkams, save vadintiems – politikais, laimės kūdikiams, nelaimėliams ir visiems tiems, kurių dar nesutikau šaime gyvenime.
Kokia mūsų tautos, kuri susideda iš konkrečių ŠEIMŲ siekiamybė? Kokią viziją, matymą, suvokimą, įžvalgą perduoda mums VEDLIAI? Vesti žmoną per gyvenimą yra vienas uždavinys, nukreipti vaikus, perduoti jiems patirtį-išmintį – kitas, o TAUTĄ VESTI ir savo pavyzdžiu rodyti kryptį – ????
Lietuvių tauta melancholiškai išgyvena grimzdimą per drumzlinus, negyvosios Baltijos jūros vandenis dugno – visiškos tamsos link. Kai kas dar bando maskatuoti kojom rankom, bet jėgos bei entuziazmas iš lėto blėsta, nelyginant smilkstantys naktinio laužo degėsiai.
Žmogus (skirtingai nuo gyvūno) gyvenimą nesąmoningai kuria vedinas instinkto ir mokydamasis iš aplinkoje esančių modelių – pavyzdžių. Kas kaip moka, tas taip šoka. Tuos, kurie mane (per močiutę, tėtį) turėjo ir norėjo išmokyti gyventi, prieš 60 metų išvežė į šiaurę. Tuos, kurie mokė tautą, kūrė bei vertėsi ūkiškai – išsiuntė negrįžtamai. Kas mus mokė kaip VESTI žmoną, auginti vaikus, elgtis bendruomenėje ir pagaliau – VESTI tautą, valdyti teisinį darinį – VALSTYBĘ (kurios dalininkai esame visi po lygiai)???? KAIP MOKĖ – TAIP IR IŠMOKOM, kaip mokame, taip ir šokame.
Turi suprasti, kad niekaip kitaip gyvenime tu nepasielgsi, nei esi išmokęs elgtis. Tai neįmanoma – prieštarauja visiems dėsniams. Aplinkoje viskas atkartoja viską, viskas nuo visko priklauso ir viskas susiveda į viską. Mes susiję betarpiškai, kaip medžio šakos, kamienas ir šaknys su mineralais, bakterijomis, gruntu, vandeniu ir t.t.
Kas ir kaip mokė mus gyventi sveikai, laimingai (darniai) bei turtingai (visomis prasmėmis, o ypač dvasiškai)?
Mane mokė pats gyvenimas – mokytojų buvo, bet aš nebuvau pasiruošęs mokytis – gyvenau tamsoje, aistroje, bandžiau kurti gyvenimą taip, kaip įsivaizdavau, o įsivaizdavau taip, kaip man tą gyvenimą vaizdavo (televizorius, „Holivudas“ ir pan.). Daugelio dalykų, kuriuos šiandiena patiriu kasdien kaip natūralų savo gyvenimą, tikrąja žodžio prasme – NEĮSIVAIZDAVAU. Juk mes gyvename tik taip, kaip įsivaizduojame. O jei neįsivaizduojame, kad taip gali būti – tai taip ir nebūna. Viskas čia elementaru.
Kaip dauguma mūsų Tautiečių Lietuvos Respublikoje gyvena šiandien? Daugelis tiek brandžių darnesnių valstybių (Danija, Šveicarija), tiek civilizacijos nepaliestų šalių – net neįsivaizduoja KAIP MES GYVENAME :) Tiesa sakant kartais ir aš pats neįsivaizduoju, kaip išsilaiko smulkus verslas, kaip laikosi jaunos šeimos, kaip gyvena mūsų senoliai – neįsivaizduoju niekaip.
Žmogus – unikali būtybė, nenustojanti manęs stebinusi. Pasirodo – mes prisitaikom. Šuo ir kariamas pripranta. Ar mes šunų tauta – ŠUNAUJA? Ar Šunuva? Ką toleruojame, tą savo gyvenime ir gauname. Keliame standartą – gauname aukštesnę kokybę: tiek sveikatos, tiek santykių tiek ir gyvenimo patogumo reikaluose. Žmogus išsiugdo naują standartą ir tai jam tampa norma. Prie gero greit priprantama. Leidžiame kartelę žemiau – žmogus prisitaiko ir aptingsta. Prie blogo prisitaikome dėl savo tingėjimo, neadekvatumo bei nesugebėjimo aukštesnių tikslų vardan paaukoti menkesnius tikslus, pvz. saldaus ir skanaus persivalgymo prieš miegą mums sunku paaukoti dėl geresnės sveikatos, savijautos rytojaus dieną. Tai, deja, neišmanymas. Mūsų dauguma gyvena neišmanyme, kai kas aistroje ir tik vienetai – darnoje (išmanyme). Toks degradacijai būdingas laikotarpis.
Tačiau, nors socialinis modelis yra „Valdantieji prieš Skaldomus Valdomus“, mes esame laisvi rinktis; bent jau, kurioje pusėje būti: valdančiojo ar valdomojo. Viskas priklauso nuo mūsų apsisprendimo, rįžto ir valios pastangų. Aišku, be širdies pašaukimo, be meilės – visas vargas eina tam pačiam šuniui ant uodegos. Užburtas ratas.
Iš pradžių buvau mokomas paklusti bet kokiam vyresniojo įsakymui, buvau ugdomas laiku atvykti į ataskaitos davimo vietą (mokykla – 12 metų, privaloma pramoninio amžiaus mokslo programa) ir atkartoti, ką man iš ministerijoje patvirtintų raštų perskaitė pedagogai. Kai paklausiau ministro koks tos privalomo mokslo programos tikslas – jis neturėjo atsakymo. Neturi ir po šiai dienai, nes jam ne tas rūpi.
Kodėl man atrodo, kad atėjo tas metas, kai turime apsispręsti ar dar reikia žaisti tą Valdančiųjų ir skaldomų ir valdomųjų žaidimą.
Gal palikim jį XX amžiuje, istorikų ir tyrinėtojų teismui, o mes transformuokime savo šeimų, o tuo pačiu ir savo tautos gyvenimą į SVEIKĄ, DARNŲ (LAIMINGĄ) ir TURTINGĄ (visapusiškai). Aišku, reikės išmokti daug naujo, kai ką visiškai perkeisti 180 laipnių, bet tai darykim dėl aukštesnio tikslo – dėl savo šeimos, dėl vaikų, tėvų, kaimynų – dėl TAUTOS gerovės.
Juk gera gyventi darnioje, sveikoje ir turtingoje, dažniau besišypsančioje bendruomenėje.
Kaip būtų, jeigu gyventume švariau, ekologiškiau-ekonomiškiau (ūkiškiau), teisingiau, maloniau, sveikiau bei turtingiau?
Mūsų tėvams, mūsų vaikams, mūsų anūkams juk būtų žymiau geriau, jeigu savo gyvenimus paskirtume jų gerovei kurti bei savo pavyzdžiu pamokyti juos gyventi savo gyvenimus. Aš už, o tu?
Toks gyvenimas Lietuvos teritorijoje yra itin palankus ir netgi, sakyčiau – tam sutvertas. Nevardinsiu tai pagrindžiančių punktų, nes, jeigu gyveni bent šiek tiek atmerktom akim, matai, kokias dovanas turime iš savo protėvių palikimo ir iš Kūrinijos dosnumo.
Dar daug vandens nutekės, kol pasikeis pats valdymo modelis, tačiau jau dabar į Vedlius galime rinkti tuos, kurie yra pasirengę prisiimti atsakomybę ir paskirti savo tarnystę Tautai, o ne firmai. Tam yra nemažai reikalavimų, bet dabar ne apie juos.
Manau, kad labiausiai yra pasirengę tie, kurie savo šeimos ūkyje jau yra susitvarkę savo gyvenimą ir pavertę jį sveiku, darniu ir turtingu buvimu. Turime ieškoti ir rinkti tokius Vedlius, kurių šeimos juos rekomenduoja ir aukoja dėl aukštesnio tiklso. Nes kai Vyras išeina Vesti Tautos, žmona būna šalia, palaikydama, nuramindama, pagaliau – įkvėpdama dideliems darbams, tačiau ŠEIMA JAU GYVENA BE VYRO, Vyras dabar – TAUTOS. Tokiai aukai pasirengusių šeimų nedaug – suraskime jas ir suteikime jėgų, balsuodami savo pinigais (įvairia forma), o ne beverčiais balsais, kuriuos atidavę juos prarandam.
Esminis dalykas – turi suvokti, kad esi laisvas rinktis ir tik tu gali daryti įtaką savo, šeimos ir tautos gyvenimui. Pasirinkimo laisvė yra tavo prigimtinė teisė. Kaip pasiklosi – taip išsimiegosi bei ką pasėsi, tą ir pjausi. Kaip išmoksi taip ir elgsiesi, kaip įsivaizduosi – taip ir gyvensi.
Tekstas publikuotas www.ekovalstybe.lt.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!