O koks žmogus, valdantis agrokoncerną ir tūkstančiais tonų importuodamas trąšas bei pesticidus, bando apsimesti žaliuoju? O nuostabų Naisių miestelį pavertė ne tiek kultūriniu rezervatu, kiek prekės ženklu, reklamuojančiu minimą personą?
Nesuklydote, tai – Ramūnas Karbauskis, žmogus, kuris vis dažniau artėjančių Seimo rinkimų kontekste šmėkščioja nauju lietuviškos politinės padangės mesiju, kažkuo viršpartiniu, kažkuo tarp Robino Hudo ir Supermeno, lyg su žaliai baltu kombinezonu ir ant krūtinės įsprausta gandro sparnų mostu apkabinto Lietuvos žemėlapio emblema.
Jis pavergia gausybės žmonių simpatijas savo sveikintinu požiūriu į kultūrą, literatūrą, teatrą. Ir jis išties primena tą šviesiąją mūsų išnykusios aristokratijos pusę, lyg koks garbus LDK laikų didikas, linkęs mecenuoti menus. Tiesa, žmonės kalba, kad Ramūnas Karbauskis labiau primena ankstyvuosius mecenatus. Štai Radviloms užsakius ir globojant Jonui Abromavičiui XVI a. pabaigoje buvo sukurta Mikalojų Radvilą Rudąjį (m. 1584) išaukštinanti Vilniaus poeto Jono Radvano poema „Radviliada“. O jaunojo Ramūno kančias ir epinį žygį laimės žiburio link dalis žmonių atpažįsta „Naisių vasaros“ serialo epizoduose.
Ir todėl jam niekaip neprilipdysi įprasto oligarcho, įtikėjusio savo nežemiška pinigų galia, etiketės. Priešingai, jo pinigai – labai žemiški. Tiesa, ne viską mums lemta žinoti, bet ką galime žinoti, tuo pasidalinkime.
Jis ir jo valdomas koncernas deklaravo beveik 27 tūkst. ha pasėlių ir vien tik per vienerius metus gauna apie 2 mln. eurų išmokų. Trys R. Karbauskio pieno ūkių bendrovės 2015 m. gavo virš 1 mln. eurų pajamų. O kur dar pinigai skirti nuo Rusijos embargo ir kitos paramos priemonės. Jo valdomo koncerno žemės ūkio įmonės pagal SAPARD per 16 metų iš viso gavo 5,6 mln. eurų. Taigi prie Ramūno Karbauskio gerovės prisidedame ir mes visi – mokesčių mokėtojai.
Tačiau jis kitoks oligarchas – „apšviestasis oligarchas“. Tiesa, sklando gandas, kad dar ir absoliutas, ypač savo partiečiams, tiems šauniems, nuoširdžiai tikėjusiems ir ilgai dirbusiems žmonėms, ypač žaliesiems, kurie dabar nustumti į antrąjį planą. Nes jis neperka futbolo ar krepšinio klubų, jachtų ar jaunų gražių moterų. Jis perka visą lietuvišką kaimą ir buria Lietuvos gelbėtojų komandą – Valstiečių ir žaliųjų sąjungą Lietuvos Respublikos Seimo lygai.
Buria į ją kviesdamas politikos legionierius ir žvaigždes su antpečiais ir be jų tam, kad rudenį būtų didesnės galimybės laimėti. Nes Ramūnas ilgisi valdžios. Nepaisant deklaracijų, kad į jokius postus nepretenduos, sėkmės atveju, matyt, bus pilkuoju partijos kardinolu arba lietuviškuoju Jaroslavu Kačinskiu, diriguojančiu asmeninių užgaidų batuta.
Tokį energingą Ramūną jau matėme ir už savo... t. y. kaimo gerovę kovojantį. Tiesa, tada jis postų nesibaidė ir buvo net Seimo vicepirmininku. Ar prisimenate jo palikimą? Aišku tik viena, Ramūnui Karbauskiui patinka daryti įtaką valstybės valdymui ir jis dabar tikrai nepraleis tokios galimybės.
Gal ir gerų ketinimų turi Ramūnas. Gal. Ir sėkmės jam. Tačiau mes ir pasaulis matėme ne vieną gelbėtoją – oligarchą, kad ir apšviestąjį. Nusvilome ir mes, ir kiti. Pokyčiams reikia dialogo, o ne monologų ir vieno žmogaus kuriamo pasakojimo, primetamo kitiems.