Susitikimui teisėjavo arbitrų pora iš Lietuvos – Vaidas Mažeika ir Mindaugas Gatelis. Kartu su jais ir pažvelgėme į rankinį per teisėjų prizmę – kalbėjomės apie pasiruošimą rungtynės, finalo ketverto įspūdžius ir ateities tikslus.
Savo karjerą pradėję 2000 metais, geriausia Lietuvos rankinio teisėjų pora gana greitai sulaukė ir tarptautinio pripažinimo. 2005-ais jiems suteikta EHF (Europos rankinio federacijos), dar po metų – IHF (Tarptautinės rankinio federacijos) kategorija.
Iki šiol M. Gateliui ir V. Mažeikai teko teisėjauti keturiuose moterų ir dviejuose vyrų pasaulio čempionatuose. Sezono metu dažnai teisėjaujama vyrų Čempionų lygoje. Tad įtemptų kovų, vykstančių aukščiausiame lygyje, netrūksta. Teisėjų pora yra vieni iš nedaugelio Lietuvos rankinio atstovų, kurie nuolatos susiduria su aukščiausio lygio rankiniu, tad ir papasakoti gali nemažai.
M. Gatelis neslepia, kad tikėjosi kvietimo į EHF taurės finalo ketvertą, kurio laukė jau seniai. Tuo metu jo kolega kiek santūriai pasidžiaugė tokiu pripažinimu.
„Viena yra tikėti, kita būti paskirtiems. Europoje teisėjaujame nuo 2005-2006 metų sezono, per tą laiką esame teisėjavę 4-uose įvairių EHF taurių finaluose. Patirties bagažas ir šio sezono paskyrimų eiga teikė vilties, kad turime būti tarp tų, kurie bus paskirti svarbiausioms šio sezono rungtynėms. Bet tai nėra jokia taisyklė, todėl mes be galo džiaugiamės už suteiktą pasitikėjimą ir tokį pripažinimą.“
Prieš švilpuką
Abu pašnekovai akcentuoja, kad pasiruošimas rungtynėms turi didelę svarbą, tačiau finalo ketverto metu svarbu laikytis įprasto ritmo. V. Mažeika ir M. Gatelis prieš kiekvienas tarptautines rungtynes analizuoja komandų žaidimo braižą, žaidėjų ir trenerių elgesį, jei yra galimybė, pasižiūri kelias paskutines tų komandų žaistas rungtynes.
Kalbėdami apie rungtynių dieną ir pasiruošimą joms, teisėjai priduria, kad svarbiausia išlaikyti rutiną, nors ją ir gali išmušti rungtynių laikas. Visa kita yra įprasta – geras poilsis naktį, trumpa treniruotė pabudus ir pusryčiai. Po to laisvas laikas, kuris dažniausiai virsta pasivaikščiojimu mieste, muziejų ar žymių vietų lankymu. Pietų metu tenka prisiminti artėjančias rungtynes ir pakalbėti apie tai kas turėtų būti svarbiausia vakaro dvikovoje.
Salėje būnama ne vėliau kaip likus 1 val. iki rungtynių pradžios. Iki žaidėjams pradedant apšilimą, įvertinama salė, stengiamasi apsiprasti su erdve, grindų specifika, apšvietimu ir t.t.
Bet kokiu atveju, pabėgti nuo finalo įtampos nepavyksta, tačiau pastaroji verčia pasitempti.
„Svarbių ar labai svarbių rungtynių faktorius yra papildoma motyvacija būti susikoncentravusiems ir ramiems nuo rungtynių pradžios iki pat finalinio rungtynių švilpuko“, - trumpai apie papildoma motyvaciją tokio rango rungtynėse užsimena M. Gatelis.
Jo kolega V. Mažeika priduria, kad nori ar nenori, bet papildomo spaudimo atsiranda.
„Visuomet yra sunkiau teisėjauti lemiamas rungtynes, bet iš kitos pusės, įtampa tokiose varžybose tvyro visur – ir aikštelėje, ir šalia jos. Mums geriau to pašalinio streso jausti kuo mažiau, todėl stengiamės maksimaliai susikaupti veiksmams aikštelėje. Labiausiai sau akcentuojame vidinę ramybę ir šaltą protą.“
Po švilpuko
Pasibaigus finalo ketvertui teisėjai turėjo puikią progą įvertinti ne tik savo darbą, bet ir visą renginį. Abiem pašnekovams EHF taurės finalo ketverto varžybos paliko gerai organizuoto renginio ir puikaus komandų pasiruošimo bei žaidimo įspūdį. Prancūzijoje rankinis yra labai populiarus ir mėgstamas, o Nante ypač. Tai teisėjai jautė viso turnyro metu. Savo komandas palaikyti suvažiavo keturių skirtingų komandų fanai, kuriems buvo skirta daug atrakcijų.
Kalbėdami apie rungtynes, V. Mažeika pasidžiaugė, kad kaip vėliau paaiškėjo, Lietuvos teisėjų porai atiteko svarbi dvikova.
„Mūsų rungtynės buvo gan įdomios, nes pirmame kėlinyje „Chambery“ ekipa buvo nesustabdoma, vokiečiai atrodė šiek tiek sutrikę, todėl žinojome, kad antras kėlinys bus kaip kitos rungtynės. Taip ir įvyko. Vokiečiai įrodė savo pranašumą. Drįsčiau teigti, kad tą užsivedimą jie išnaudojo ir finale, o tai padėjo iškovoti EHF taurę. Įdomu tai, kad panašų finalą tarp prancūzų (tik kito klubo) ir „Frisch Auf Goppingen“ teisėjavome 2012 metais“,- trumpai rungtynių svarbą ir joje tvyrojusias emocijas bei prisiminimus pristatė V. Mažeika.
Čia pat jis priduria, kad nereikia pamiršti ir atmosferos.
„Tokios rankinio šventės ar kitos rungtynės su pilnomis žiūrovų salėmis yra didelis džiaugsmas. Ir žaidėjai ar treneriai, ir teisėjai nori būti tarp geriausių.“
Savo darbo nemėgstantys vertinti teisėjai lakoniškai apibūdino buvusias rungtynes.
„Savo darbą vertiname gerai. Ar buvo sunku? Galime sakyti, kad lengva nebuvo, bet tai nebuvo pačios sunkiausios karjeros rungtynės“, - teigė M. Gatelis.
Abu teisėjai iš Prancūzijos parsivežė po oficialų „Adidas EHF Cup Final 4“ kamuolį, kuris primins apie darbą šiame finalo ketverte. Klubai tradiciškai atminimui įteikė savo gaireles. Vis tik Lietuvos teisėjų pora pripažįsta, kad nors ir teisėjauta EHF finalo ketverte, asmeniniai tikslai dar nėra pasiekti.
„Didžiausias tikslas yra olimpinės žaidynės, ten pakliūti norisi labiausiai. Pasaulio ar Europos čempionatai, taip pat labai svarbus karjeros pasiekimas. Iki šiol į Europos čempionatą pakliūti kol kas nepavyko“, - apie didžiausius lūkesčius užsimena V. Mažeika.
Jam antrina ir kolega.
„Kaip ir kiekvieno žaidėjo svajonė – žaisti olimpinėse žaidynėse, taip ir teisėjų tikslas būti didžiausios ir svarbiausios sporto šventės – olimpinių žaidynių dalimi.“
Teisėjai išsikėlę ir tarpinį tikslą. Sezono metu jie dažnai teisėjauja vyrų Čempionų lygoje, todėl artimiausioje ateityje stengsis patekti ir į šio turnyro „Final Four“ etapą.
