Jungtinėse Valstijose įsikūręs TVF sakė, kad didžiulės Graikijos skolų naštos sumažinimas yra išankstinė sąlyga, kad jis galėtų toliau dalyvauti finansinės pagalbos programoje, nors Vokietija buvo nelinkusi suteikti Atėnams daugiau nuolaidų.
19 ministrų iš šalių, kurios naudoja eurą, susirinko Briuselyje į neeilinį Eurogrupės posėdį praėjus dviem dienoms po to, kai Graikijos įstatymų leidėjai pritarė naujoms išlaidų apkarpymo ir mokesčių didinimo priemonėms, kurių iš jų reikalaujama mainais į finansinio gelbėjimo išmokas.
Pavykus susitarti per derybas, užsitęsusias iki išnaktų, Eurogrupės vadovas ir Olandijos finansų ministras Jeroenas Dijsselbloemas pareiškė, kad ministrai pasiekė „didelį proveržį“.
„Tai reikšmingas momentas ilgoje Graikijos programoje, reikšmingas momentas visiems mums nuo praėjusios vasaros, kai mus buvo ištikusi didelė pasitikėjimo krizė“, – sakė jis.
J.Dijsselbloemas pažymėjo, kad ministrai susitarė atverti 10,3 mlrd. eurų paketą, kurio reikia siekiant užbaigti pirmąją Atėnų 86 mlrd. eurų gelbėjimo programos oficialią peržiūrą. Dėl šios gelbėjimo programos buvo susitarta praėjusią liepą.
Graikijai skubiai reikalinga nauja išmoka pagal pagalbos programą, kad liepą galėtų grąžinti dideles skolas Europos Centriniam Bankui (ECB) ir TVF. Atėnai jau atsilieka nuo einamųjų mokėjimų tvarkaraščio, todėl vėluoja atlyginimai viešojo sektoriaus darbuotojams.
Kaip nurodė J.Dijsselbloemas, kad Atėnai galėtų įgyvendinti šį įsipareigojimą, Graikijos kreditoriai sumokės pirmąją 7,5 mlrd. sumą birželio mėnesį, o antrąją 2,5 mlrd. sumą – rugsėjį.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ne kartą buvo nurodęs, kad jis galėtų skirti Graikijai daugiau savo lėšų tik tuo atveju, jeigu Atėnų skolos našta būtų sumažinta.
Sunkiausia derybų dalis buvo pastangos išspręsti ginčą tarp Graikijos skolintojų, euro zonos vyriausybių ir TVF dėl Graikijos ekonomikos būklės ir skolų mažinimo.
Kaip pranešė J.Dijsselbloemas, ministrai susidarė pradėti palaipsniui mažinti skolą lėšų stokojantiems Atėnams.
„Eurogrupė šiandien susitarė dėl skolų priemonių paketo, kuris bus atliekamas palaipsniui“, – sakė J.Dijsselbloemas, pridūręs, kad „džiaugiasi galėdamas patvirtinti“, jog TVF toliau dalyvaus šioje programoje.
Savo rūsčioje ataskaitoje, paskelbtoje Eurogrupės susitikimo išvakarėse, TVF perspėjo, kad dabartinį Graikijos skolų našta, sudaranti apie 180 proc. bendrojo vidaus produkto, yra netvari ir privalo būti mažinama.
Fondas niūriai pridūrė, kad nerestruktūrizavus skolų, jos iki 2060 metų gali pasiekti 250 proc. BVP.
TVF direktorius Europai Poulas Thomsenas sakė, kad skolintojas padarė „nuolaidų“, bet pabrėžė, kad jis dalyvaus programoje „su sąlyga, kad bus imtasi skolų tvarumo priemonių, kad skolos taptų pakeliamomis“.
„Sveikiname faktą, kad dabar visi suinteresuoti veikėjai pripažįsta, jog Graikijos skola yra nepakeliama“, – P.Thomsenas sakė per retą viešą pasirodymą Briuselyje.
Vokietija, kuri yra pagrindinė euro zonos ekonomikos jėgainė, buvo griežtai nusistačiusi prieš planus nurašyti bent kiek Atėnų skolų ir tvirtino, kad toks žingsnis kol kas nėra būtinas.
Atėnų laimei, Vokietija taip pat labai pageidavo, kad reformas palaikantis TVF liktų finansinės pagalbos programoje, tad Berlynui teko nusileisti dėl skolų mažinimo politikos, kad tai pasiektų.
Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble anksčiau pripažino, kad „nedalyvaujant TVF nebus jokios programos“. Jis pridūrė, kad „nėra jokio ginčo tarp mūsų ir TVF“.
J.Dijsselbloemas pareiškė, kad politinį susitarimą pasiekti nebuvo lengva.
„Prieš mėnesį nebūčiau galėjęs apie tai nė pasvajoti, – sakė jis. – Manau, ministrai surizikavo savo politiniu kapitalu, kad paklotų ant stalo (šį pasiūlymą). Tai daugiau, negu dar visai neseniai būčiau galėjęs įsivaizduoti, jog tai įmanoma.“
Antradieninės derybos buvo surengtos po to, kai Graikijos įstatymų leidėjai nedidele balsų persvara priėmė dar vieną prieštaringai vertinamų reformų paketą.
Be kita ko, Atėnai įkurs naują privatizacijos fondą, kuris neleis valstybei kištis į Graikijos viešojo turto tvarkymą.