Pasak Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus valdybos narių, pateiktame pasiūlyme parodyta 12 aukštuminių pastatų, iš kurių aukščiausias (60 metrų aukščio) stovi arčiausiai Gedimino kalno. "Didžiąją sklypo dalį užima visuomeniniai objektai (stadionas, daugiafunkcis centras, aikštė), kurie paprastai nėra pelningi. Todėl akivaizdu, kad pagrindinis pajamų generavimo krūvis tektų būtent šiems daugiaaukščiams pastatams. Tačiau tenka pripažinti, kad tokio dydžio pastatų šioje vietoje negali būti", - teigia žinomi Lietuvos architektai.
"Kažkada buvusios įspūdingo dydžio Vilniaus pilys, Arkikatedra bei visas Šventaragio slėnis šiandien, be abejo, nusileidžia savo gabaritais šiuolaikiniams objektams. Tam sukurtos senamiesčio apsaugos zonos, kurių paskirtis - neleisti šalimais pastatyti didelių tūrių ir tokiu būdu sumenkinti istorinių pastatų", - motyvuoja savo poziciją pareiškimo autoriai.
Architektų sąjungos sostinės skyriaus valdyba taip pat nustebinta, kad Lietuvos architektų sąjungos garbės narys M. Fuksas gana netikėtai pakeitė savo nuomonę dėl sovietmečiu pastatytų Sporto rūmų. "2003-iaisiais pirmą kartą atvykęs į Vilnių jis ypač žavėjosi tokiais tarybinio laikotarpio objektais kaip Operos teatras ir Sporto rūmai. Pasak jo, tai labai originalūs pastatai, formuojantys šiuolaikinio Vilniaus identitetą. Tiek senamiestis, tiek naujoji architektūra turi daug panašumų su tuo, kas stovi ir statoma Europoje, tuo tarpu šie du objektai yra itin originalūs ir pelnytai tarnauja kaip miesto vizitinė kortelė. Todėl, kai praėjusiais metais virš Sporto rūmų pradėjo kauptis pirmieji debesys, pirmiausia kreipėmės į M. Fuksą. Jo išsakyti teiginiai sustiprino mūsų teiginius dėl šio objekto unikalumo ir vertės", - rašo Lietuvos architektai.
Jie pažymi, kad M. Fukso pateiktuose projektiniuose pasiūlymuose Sporto rūmų jau nebėra, o savo veiksmus projekto autorius teisino tuo, kad rūmai tuoj sugrius ir jų išgelbėti neįmanoma.
"Tačiau, neturint patikimų tyrimų, toks argumentas atrodo mažų mažiausiai nerimtas. Yra greičiau atvirkščiai - niekur nematyti trupančio betono ar rūdijančios armatūros, nėra įtrūkimų, bylojančių apie konstrukcijų nuovargį. Tikėtina, kad atlikus deramus parengiamuosius darbus, pasiūlymai būtų buvę kitokie", - teigiama architektų rašte.
Rašte, kurį pasirašė Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus valdybos nariai Audrius Ambrasas, Gintaras Čaikauskas, Vytautas Dičius, Audronis Katilius, Kęstutis Pempė, Algimantas Nasvytis, Rolandas Palekas, Saulius Pamerneckis, Marius Šaliamoras ir Leonardas Vaitys, išreiškiamas tikėjimas, kad Sporto rūmams galima surasti naują funkciją, kuri atgaivintų rūmus ir aplinkinę teritoriją.