„Opel Astra“ testas: pripažintas, bet ar geriausias?

Naujos kartos „Opel Astra“ (serija K) pernai geriausiu pripažino ne tik apie automobilius rašančių Lietuvos žurnalistų klubo nariai, bet ir iš Europos žurnalistų sudaryta komisija, paskelbusi jį Europos Metų automobiliu. O visai neseniai Lietuvoje debiutavo ir universalo „Sports Tourer“ versija, kuri, mano manymu, yra gerokai įdomesnė už įprastą hečbeką.

Pirmą kartą šio modelio hečbeko versiją išbandžiau dar pernai rudenį, konkurso „Lietuvos Metų automobilis“ metu. Tuo metu pasidalinau savo įžvalgomis apie automobilį, kurias norėčiau čia pakartoti. Štai ką tuomet sakiau apie naująjį „Astra“.

„Man labai patiko ankstesnės kartos „Opel Astra“, nors aš jai turėjau ir priekaištų. Ir jei modelio atnaujinimo metu prietaisų skydelyje sumažėjo mygtukų, didelis svoris niekur nedingo – praeitos kartos automobilis svėrė maždaug 100 kg daugiau nei pagrindiniai konkurentai – „Volkswagen Golf“ ir „Ford Focus“, o tai neigiamai įtakojo tiek dinamiką, tiek ir degalų sąnaudas“.

„Naujos kartos „Astra“ kaip ir ankstesnis modelis žavi dailiomis linijomis ir gerokai pasitaisiusia figūra ir, priklausomai nuo komplektacijos, sveria net iki 200 kg mažiau. Todėl nekeista, kad automobilis važiuoja smagiau, bandymu metu degalų sąnaudos buvo kur kas artimesnės nurodytoms gamintojo nei anksčiau, o vairuotojo darbo vietoje sumontuota neabejotinai patogiausia šioje klasėje sėdynė“.

„Automobilyje atsirado itin šiuolaikinė įranga – pavyzdžiui, čia yra ne tik navigacijos sistema, bet ir itin patogi paslauga, kur paspaudęs vieną mygtuką salone gali susisiekti su operatoriumi ir gauti visa reikalingą informaciją apie dominančiais paslaugas – žadama, kad kitais metais ši paslauga bus teikiama ir lietuvių kalba“.

„Žinoma, be to galima lengvai išgyventi, tačiau „IntelliLux LED“ šviesos yra neįtikėtinai patogus ir didelį saugumą tamsoje užtikrinantis elementas. Skirtingai nuo automatiškai persijungiančių tolimųjų ir artimųjų šviesų, jos šviečia segmentais, neakindamos nei ta pačia kryptimi važiuojančių, nei priešais atvažiuojančių automobilių vairuotojų, puikiai ir toli į priekį apšviesdamos kelią ir pakeles – būtinai rekomenduoju išbandyti.“

„Tik šiame kainų segmente (bazinis modelis kainuoja nuo 14 tūkst. 611 Eur, bandytas – visai nemažus kompaktiniam hečbekui 26 tūkst. 394 Eur (virš 90 tūkst. senais pinigais) yra kelios dešimtys panašiai kainuojančių automobilių, tad tikrai yra apie ką pamąstyti.“

O kokie trūkumai?

Nuo tada teko išbandyti kelias „Opel Astra“ versijas, o neseniai – ir ką tik Lietuvoje pasirodžiusį universalą „Sports Tourer“. Nežiūrint į tai, kad automobilis išties gerokai pažangesnis už ankstesnįjį modelį, šiuo automobiliu nuvažiavus nemažai kilometrų aptikau ir trūkumų.

Akivaizdu, kad įsėdus į automobilį pasitinka kur kas moderniau atrodantis salonas, nors mano išgirta patogi ergonominė sėdynė gali ir nebedžiuginti, kai sužinai, kad ji papildomai kainuoja... 2017 eurų! Šioje klasėje tai išties milžiniška suma ir tokią kainą galima pateisinti nebent jei tik turite rimtų nugaros problemų ir jai reikia ypatingų sąlygų.

Džiugina, kad prietaisų skydelis atrodo gerokai šiuolaikiškiau, jame gerokai mažiau mygtukų, o esantys skirti svarbiausioms funkcijoms. Tik štai stebina, kad nėra atskiro jungiklio, norint ekrane pasirinkti žemėlapio atvaizdą ar įjungti navigacinę sistemą, tad tą tenka daryti per pagrindinį meniu – tikriausiai šis mygtukas tapo optimizacijos auka, kad skydelyje esantys jungikliai tiktų ir pigiausioms, ir brangesnėms versijoms.

Nors užsiminus apie navigaciją, reikia pasakyti, kad visos, išskyrus pigiausią, versijos siūlomos su „IntelliLink“ multimedijos įranga ir 7 colių lietimui jautriu ekranu – prijungus savo mobilųjį įrenginį mašinoje galėsite naudotis telefone esančiu navigatoriumi ir kitomis programomis.

Bet tikrai verta primokėti 595 eurus ir užsisakyti aukštesnės klasės „Navi 900“ sistemą, kuri turi 8 colių ekraną, navigacinę sistemą, valdymą balsu ir, svarbiausia, priešais vairuotoją esantį spalvotą informacinį ekraną – vis dar prisimenant ergonominės sėdynės kainą, tokia suma atrodo kaip arbatpinigiai.

Nuvilia itin mažos raiškos atbulinės eigos kamera – į ekraną perduodamas vaizdas labai neryškus, o nustatymo galimybių nėra. Taip pat brangioje sėdynėje esančių automatinio nustatymo ir masažo funkcijų jungikliai yra tokioje nepatogioje vietoje ir neapšviesti, kad rinktis tenka tarsi loterijoje – neabejoju, kad itin sparčiai tobulėjantys Korėjos gamintojai tokių trūkumų sau neleistų.

O dar nemaloniai nustebino triukšmas salone – jei variklio skyrius tikrai gerai izoliuotas, tai girdisi tiek aerodinaminis triukšmas, tiek ir padangų skleidžiamas garsas (bandžiau automobilius su vasarinėmis ir žieminėmis padangomis) – važiuojant greičiau nei 90 km/val. bendrauti su šalia sėdinčiu keleiviu tenka pakeltu tonu.

Nesinori tikėti, kad naujajame automobilyje blogesnė garso izoliacija nei ankstesniame modelyje, bet atrodo, kad šie numesti 200 kg pasiekti naudojant plonesnes kėbulo skardas ir stiklus – salone tikrai norėtųsi daugiau tylos.

Bet mažesnis svoris – mažesnės degalų sąnaudos ir smagesnis valdymas – dėl šių savybių naująjį „Astra“ galima pagirti be išlygų. Važinėjant „Opel Astra“ hečbeku su 1.4 l/150 AG turbobenzininiu varikliu ir mechanine 6 greičių pavarų dėže vidutinės degalų sąnaudos buvo 6,4 l/100 km, tuo tarpu neseniai bandant gerokai didesnį universalą „Sports Tourer“ su dviejų turbinų turbodyzeliniu 160 AG varikliu, dyzelio sąnaudos buvo 5,8 l/100 km.

O važiuojant tik užmiesčiu jos buvo mažesnės nei 5 l/100 km. Tiesą sakant, vienu metu kompiuteris rodė net 3,9 l/100 km – nieko panašaus su ankstesnės kartos „Astra“ nebuvo pavykę pasiekti.

Universalas – įdomesnis pasirinkimas

Ir jei konkurentų fone „Astra“ hečbekas kažkokiais didesniais privalumais neišsiskiria, to nepasakyčiau apie „Sports Tourer“ universalą, kuris už įprastą hečbeką yra ilgesnis net 33 centimetrais („Sports Tourer“ ilgis yra 4702 mm, tuo tarpu hečbeko – 4370 mm). Didžiausias skirtumas bagažinėje – į hečbeką telpa nuo 370 l iki 1210 l, tuo tarpu į universalą – net nuo 540 l iki 1630 l!

Todėl vos 700 eurų skirtumas tarp kėbulų tipų yra daugiau nei pateisinamas „Sports Tourer“ naudai. Be to, jo „Inovation“ komplektacijoje yra elektra atidaromos ir uždaromos bagažinės dureles su distanciniu atidarymu, kištelėjus koją po galiniu buferiu. Tad, mano manymu, tai vienas geresnių, jei ne pats geriausias šios klasės universalų, kurių rinkoje nėra itin daug.

Čia reikia pasakyti, kad šio kėbulo tipo automobilių populiarumas mažėja ir panašu, kad po dar penkerių metų universalai atrodys morališkai pasenę – prieš maždaug 30 metų užgimę hečbekai ir universalai vietą užleidžia itin sparčiai augančiam SUV automobilių segmentui. Šie modeliai – pagrindiniai konkurentai hečbekams ir taikosi į tų pačių pirkėjų kišenę.

Pigu nebus

Todėl ketindamas skirti automobiliui apie 20 tūkst. eurų, turėčiau gerokai susimąstyti. Kadangi asmeniniu automobiliu per metus nuvažiuoju iki 20 tūkst. kilometrų, rinkčiausi benzininį modelį. Tokio pigiausio „Astra“ kaina yra 14 tūkst. 611 Eur – su atmosferiniu 1.4 l 100 AG varikliu ir 5 pavarų mechanine dėže – deja, bet toks derinys niekaip netinka taupiam važiavimui.

Tačiau kitas pasirinkimas su 6 pavarų mechanine dėže ir turbininiu 1.4 l 125 AG varikliu – jau nuo 17 tūkst. 132 Eur. 17 tūkst. 535 eurus kainuoja šio variklio 150 AG modifikacija, o universalo kaina išauga iki 18 tūkst. 241 euro, kaina su „Start-Stop“ sistema – 18 tūkst. 442 eurai. Šį modelį ir pasirinkčiau.

Bet tai būtų dar ne visos išlaidos, kadangi už tiek siūlomas „Enjoy“ komplektacijos modelis, kuriam net lietus ratlankius tektų užsakinėti papildomai, jis neturi nei automatinės šviesų sistemos įjungimo, nei lietaus jutiklio, o sumani „IntelliLux LED“ šviesų sistema už papildomą 1109 eurų kainą galima tik geresnėse – „Dynamic“ ir „Inovation“ – komplektacijose. O pastarųjų kaina – jau atitinkamai 19 tūkst. 652 ir 20 tūkst. 409 eurai.

Šiuose automobiliuose taip pat būtų ir įspėjimo dėl priekinio susidūrimo, eismo juostos laikymosi, ženklų atpažinimo, atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio vertinimo sistemos.

Tikrai neužsisakinčiau ergonominės sėdynės, nors pagalvočiau apie 8 kryptimis mechaniškai reguliuojamas priekines sėdynes (529 eurai). Taip pat, jei važinėčiau ne vienas, pasirinkčiau ir automobilio statymo sistemą su galinio vaizdo kamera už 555 Eur.

O dar už draudimo reikalaujamą signalizaciją reikėtų sumokėti papildomus 252 Eur. Žodžiu, sukis kaip nori, bet mažiau 20 tūkst. eurų niekaip neišeina. Ir, noriu priminti, kad čia mes kalbame apie benzininį modelį – automobiliai su dyzeliniais varikliais vidutiniškai dar 1300 eurų brangesni.

Tad už tokius pinigus automobilių pasirinkimas daugiau nei didelis – tikrai būtų dėl ko pasukti galvą. Pavyzdžiui, kito naujo hečbeko „Renault Megane“ pristatymo metu kompanijos atstovai minėjo, kad šiame kainų segmente (traukiant tiek tradicinius hečbekus, tiek universalus, sedanus ir SUV automobilius) jie suskaičiavo net 41 konkurentą! Kaip matote, tikrai yra dėl ko susimąstyti, kuris pasirinkimas būtų geriausias.

Įvertinimas 8/10

„Opel Astra Sports Tourer“ techniniai duomenys
Variklio darbinis tūris: 1399 cm3
Degalai: benzinas
Galia: 110 kW/150 AG/5000-5600 aps./min.
Maksimalus sukimo momentas: 245 Nm/2000-4000 aps./min.
Pavarų dėžė : 6 laipsnių mechaninė
Varantieji ratai: priekiniai
Ilgis: 4702 mm
Plotis: 1809 mm
Aukštis: 1510 mm
Važiuoklės bazė: 2662 mm
Svoris: 1322 kg
Įsibėgėjimas iki 100 km/val. : 8,9 sek.
Maksimalus greitis: 215 km/val.
Vidutinės degalų sąnaudos: 5,1 l/100 km
CO2 emisija: 117 g/km
Kaina: 18 tūkst. 442 Eur (bazinė kaina – nuo 15 tūkst. 316 Eur)