„Kaip ir prognozavome, dėl aktyvių priežiūros institucijos veiksmų ir pasikeitusio teisinio reguliavimo dauguma pagrindinių rinkos žaidėjų peržiūri klientų mokumo vertinimo sistemas, todėl pradeda gerėti vartotojų mokumo vertinimo kokybė ir mažėti naujų suteikiamų kreditų bei pradelstų mokėti kreditų skaičius. Vis dėlto įsisenėjusių pradelstų įsiskolinimų šleifas dar ryškus ir atsispindi statistikoje bei mūsų gaunamuose vartotojų skunduose“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė.
Lietuvos banko pateiktais duomenimis, per ketvirtį ilgiau nei 60 dienų vėluojamų mokėti greitųjų vartojimo kreditų skaičius sumažėjo 12 proc. (iki 178 tūkst. vnt.), o suma – 3 proc. (iki 103 mln. eurų). Vis dėlto, kadangi skolinimo apimtis traukėsi gerokai greičiau nei pradelstų kreditų skaičius, jų dalis vartojimo kreditų portfelyje padidėjo nuo 36 proc. (2015 m. pabaigoje) iki 40 proc. (2016 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje).
Pasikeitus Vartojimo kredito įstatymo nuostatoms, reguliuojančioms paskolų kainą, vartojimo kreditų bendrovės buvo priverstos ją mažinti. Mažųjų vartojimo kreditų (iki 290 eurų) vidutinė bendros vartojimo kreditų kainos metinė norma nuo praėjusių metų pirmojo ketvirčio sumažėjo 22 proc. ir sudarė 115 proc., o vidutinė metinė palūkanų norma nukrito trečdaliu ir siekė 65 proc. Tačiau tokio dydžio kreditai ir toliau yra brangiausia paskolų rūšis. Palyginimui: visų greitųjų kreditų (įtraukiant ir mažuosius) vidutinė bendros vartojimo kreditų kainos metinė norma siekia 79, vidutinė metinė palūkanų norma – 46, o susietojo vartojimo kreditų atitinkamai – 31 ir 7 proc.
Šių metų pirmojo ketvirčio pabaigoje vartotojams buvo suteikta 441 tūkst. greitųjų vartojimo kreditų – 21 proc. mažiau nei 2015 m. pabaigoje, jų likutis buvo 234 mln. eurų – 7 proc. mažesnis nei praėjusių metų pabaigoje. Susietojo vartojimo kreditų likutis pirmojo ketvirčio pabaigoje buvo 169 mln. eurų, arba 8 proc. mažesnis nei 2015 m. pabaigoje, vartotojams buvo suteikta 272 tūkst. tokių kreditų (2 proc. mažiau nei metų pabaigoje). Naujų susietojo vartojimo kreditų skaičius, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų ketvirčiu, ir toliau yra stabilus: jų per šių metų pirmąjį ketvirtį suteikta 53 tūkst., o suma išaugo 17 proc. – iki 38 mln. eurų.
Iš 66 į Viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą ir viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą įrašytų įmonių (ne kredito įstaigų) vartojimo kreditus pirmąjį ketvirtį teikė 39.
Pasak Lietuvos banko, greitaisiais kreditais šiame pranešime vadinami vartojimo kredito davėjų – ne kredito įstaigų – suteikti vartojimo kreditai, kurie neapima kreditų pagal susietojo vartojimo ir sąskaitos kreditavimo sutartis. Susietojo vartojimo kredito sutartis – vartojimo kredito sutartis, kai vartojimo kreditas yra skirtas konkrečių prekių tiekimo ar konkrečių paslaugų teikimo sutarčiai finansuoti.
