Pastebima, kad nemaža plėtra nenumatoma nei kalbant apie didesnes eksporto apimtis, nei platesnes vidaus rinkas.
Nepaisant vyraujančių kiek pesimistiškesnių nuotaikų, lyginant su vyravusiomis prieš metus, Lietuvos verslininkai koncentruojasi ir aktyviai įgyvendina veiklas, kurios naudą neš ilgalaikėje perspektyvoje.
Skaičiuojama, kad 2015 m. pasaulio ekonomika pakilo maždaug 3 proc. Nuoseklus augimas vyksta, tačiau į lėtėjančią pasaulio ekonomikos plėtrą verslo atstovai reagavo jautriai.
Atsargesnį ekonominės situacijos vertinimą be abejonių lėmė ir nestabili geopolitinė situacija, galimas Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Europos Sąjungos bei tebesitęsianti emigracija.
Šie veiksniai paskatino pasaulio verslo atstovus iš naujo peržvelgti savo strategines veiklos kryptis.
Naujausio tyrimo duomenys atskleidžia, kad vos penktadalis Lietuvos verslininkų tikisi augsiančių eksporto apimčių.
Tokias tendencijas neabejotinai nulėmė pernai perpus sumažėjusios eksporto apimtys į Rusiją.
Per 2015 m. Lietuvos verslas sugebėjo sukaupti nemažai naujos patirties bendradarbiaujant su Vakarų rinkomis, tačiau to per maža, kad būtų galima drąsiai tikėtis spartaus eksporto apimčių augimo.
Panašios tendencijos vyrauja ir kalbant apie vidaus rinkų plėtrą – tokią kryptį numato vos 2 iš 10 Lietuvos verslo atstovų. Šalies rinka iš tiesų pakankamai ribota, tad nieko nuostabaus, kad tenka ieškoti kitokių plėtros galimybių.
Nepaisant to, kad plėtra neplanuojama daugiau eksportuojant ar auginant vidaus rinkas, net 44 proc. verslo atstovų Lietuvoje kitąmet tikisi augsiančio pelno. Tokią tendenciją nulėmė ne vien pasauliniu mastu kritusios žaliavų kainos.
Panašu, kad Lietuvos verslas subrendo ir jau kuris laikas orientuojasi bei orientuosis į veiklas, kurios naudą neš ilgalaikėje perspektyvoje. Remiantis tyrimo duomenimis, 4 iš 10 verslininkų ruošiasi imtis produktyvumą skatinančių iniciatyvų.
Tarp Lietuvos įmonių išryškėjo tendencija didinti veiklos procesų efektyvumą, pavyzdžiui, vykdant įmonių vidaus struktūrizavimą ar įgyvendinant Lean procesų valdymo sistemą. Šios iniciatyvos sniego gniūžtės principu rezultatus atneša ilgalaikėje perspektyvoje, tačiau poveikis pelno augimui akivaizdus: mažėja nuostoliai, sąnaudos, taigi, krenta ir produktų ar paslaugų savikaina.
Kryptį investuoti į ilgalaikes vertės kūrimo iniciatyvas rodo ir kiti su verslo plėtra siejami respondentų planai. Daugiau nei trečdalis Lietuvos verslo atstovų planuoja didinti pardavimų efektyvumą, o ne ką mažesnė dalis rinkai pristatys naujus produktus ar paslaugas.
Nors ekonomikos augimo prognozės yra pakankamai kuklios, ši kryptis verslui leidžia išlikti bei tuo pačiu įgyti tam tikrą konkurencinį pranašumą tiek vidaus, tiek užsienio rinkose. Būtent nauji produktai ar paslaugos gali padėti į naujas rinkas įsilieti sėkmingiau.
Žvelgiant į ilgalaikius strateginius veiksmus, Lietuvoje išryškėja ir kiek netikėta tendencija. Vos 8 proc. respondentų planus sieja su įvairiapusišką naudą teikiančiomis veiklomis – moksliniais tyrimais bei technologine plėtra. Siekiant skatinti investicijas į mokslinius tyrimus, verslas turėtų sulaukti stipraus valdžios palaikymo.
Tik aiški valstybės politika gali reikšmingai paskatinti verslo investicijas šios veikloms: suteikiant mokestines lengvatas ar pasitelkiant struktūrinius paramos fondus. Kuo daugiau verslas žinos apie įvairias galimybes, tuo dažniau jomis naudosis.
