Atsidūrus stresinėse situacijose, organizme išsiskiria streso hormonai, dėl kurių padažnėja kvėpavimas, pulsas, pakyla kraujospūdis ir gliukozės kiekis kraujyje, padidėja prakaitavimas, ima džiūti burna bei įsitempia kūno raumenys. Trumpalaikiai tokie pojūčiai nedaro žalos sveikatai, tačiau ilgai trunkantis ar dažnai pasikartojantis stresas labai išsekina organizmą, sutrikdo imuninės sistemos veiklą, gali sukelti įvairias fizines bei psichines ligas.
Skatina vėžio atsiradimą
Pasak dietistės Evelinos Pleterienės, netinkama mityba skatina širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą, taip pat lemia virškinamojo trakto ligų išsivystymą – antrojo tipo diabetą, gastritą, opaligę ir kt. „Depresijos, blogos nuotaikos ar koncentracijos stokos priežastis taip pat gali būti prasta mityba. Svarbu paminėti, kad vis daugiau mokslinių tyrimų atskleidžia ryšį tarp mitybos ir onkologinių ligų išsivystymo. Be to, dar viena iš netinkamos mitybos pasekmių – nutukimas, kurio paplitimas sparčiai didėja“, – teigia ji.
Viena didžiausių klaidų, sukeliančių tokias pasekmes – cukrus, kurio šiais laikais yra visur: ne tik saldumynuose, vaisvandeniuose, bet ir padažuose, pieno produktuose (jogurtuose, desertinėje varškėje, sūreliuose) bei duonos gaminiuose.
Anot E. Pleterienės, kita didelė klaida – mitybos disbalansas, kuomet valgomas nevisavertis, jokios maistinės vertės neturintis maistas: rūkyti ir riebūs mėsos gaminiai, produktai iš aukščiausios rūšies miltų.
„Žmonės dažnai valgo nereguliariai, pamiršta pavalgyti pusryčius, dienos bėgyje užkanda, kas papuola po ranka, o vakarienei suvalgo visos dienos kalorijų normą. Taip pat išgeriamas nepakankamas kiekis vandens, valgoma per mažai daržovių ir vaisių.
Dar reikėtų nepamiršti alkoholio vartojimo kultūros. Vyno taurė ar alaus bokalas – tai ne tik tuščios kalorijos, kurios skatina daugiau valgyti, bet tiesiogiai kenkia žmogaus sveikatai, sukelia abstinencijos sindromus“.
Psichologinis, kaip ir fizinis krūvis, taip pat naudoja energiją ir degina kalorijas. Kultūristas ir asmeninis fitneso treneris Andrius Pauliukevičius, daug laiko praleidžiant dirbant ar besimokant, rekomenduoja didinti suvartojamo sveiko maisto kiekį – tai gali būti mėsa, žuvis, pieno produktai, kiaušiniai, kruopos (ryžiai, grikiai, avižos), pilno grūdo makaronai, vaisiai ir daržovės. Pasak jo, smegenų veiklai ypač svarbūs angliavandeniai.
E. Pleterienė priduria, kad kasdien būtina gauti pakankamą baltymų, riebalų, vitaminų, mineralų ir vandens kiekį. Gerai protinei veiklai ypač svarbūs pakankami magnio, geležies, B grupės vitaminai ir Omega 3 riebiųjų rūgščių kiekiai maiste.
Laikomasi klaidingų įsitikinimų
Rinkdamiesi maisto produktus, žmonės dažnai pasikliauna klaidingais įsitikinimais, kuomet netinkamus produktus laiko sveikais ir lengvai virškinamais. E. Pleterienė sako, kad dažniausiai tai yra „sveikos sudėties“ varškytės, sūreliai, jogurtai ar pusrytainiai, kurie nors ir turi mažiau priedų ar riebalų, tačiau cukraus kiekis juose didesnis nei populiariame „Coca-cola“ gėrime – nuo 10 iki 20g/100g.
„Dažnai pasitaiko ir klaidingas žodžio „ekologiškas“ suvokimas. Dažnam šis žodis asocijuojasi su sveiku, organizmui labai naudingu maistu. Tačiau produkto ekologiškumas nurodo tik kaip jis užaugintas ir pagamintas, tačiau maistinės produkto vertės nenusako. Tai yra, pavyzdžiui, ekologiškas cukrus, dešrelės, traškučiai – valgydami šiuos produktus sveikesniais tikrai netapsime“, – sako dietistė.
Patiriant psichologinį ir fizinį stresą, organizmas visą energiją skiria sistemoms, kurios būtinos žmogui išgyventi. Tuo metu virškinimo sistema tarsi išjungiama, todėl ir apetitas sumažėja ar net visai išnyksta. Stresui užsitęsus, E. Pleterienė pataria maitintis tik lengvai virškinamu, geriausia angliavandenių turinčiu, maistu, pavyzdžiui, vaisiais.
Tiesa, kai kurių žmonių organizmas reaguoja priešingai ir, patirdami didelę emocinę įtampa, jaučia padidėjusį apetitą. „Persivalgymas streso metu, tai netinkamas mitybos įprotis, kurį dažnai įgyjame vaikystėje, kai supykusiam ar liūdinčiam vaikui mama duoda skanėstą. Taip ir suaugę žmonės, patirdami neigiamas emocijas, nori save palepinti mėgstamu maistu, dažniausiai saldumynais. Maistas yra vienas iš didžiausių gyvenimo malonumų, todėl ir saiko kartais nepakanka, tačiau reikėtų atrasti kitas mėgstamas ir daug efektingesnes veiklas stresui mažinti“, – teigia E. Pleterienė ir priduria, kad tinkamas poilsis ir fizinis aktyvumas leidžia greitai įveikti nerimą ir stresą.
„Svarbu, kad liktų laiko ne tik darbui ar mokslams, bet ir pasivaikščiojimui gryname ore ar pabėgiojimui. Savalaikis ir pilnavertis miegas taip pat itin svarbus, nes esant jo trūkumui ir pervargimui organizmas linkęs kaupti riebalus ir lėtinti medžiagų apykaitą.“
Mityba svarbi ir naktį
Artėjant vasarai ir egzaminų sesijai, moksleiviai ir studentai dažnai daug laiko praleidžia mokydamiesi naktimis. Tokiais atvejai pasireiškia dažnas įprotis vartoti kavą ir energetinius gėrimus, kuris, dėl didelių kofeino dozių, sukelia neigiamą organizmo reakciją – nerimą, irzlumą, galvos skausmą, koncentracijos stoką ir dažną širdies plakimą. Todėl tik nedideli kofeino kiekiai gali padėti išlaikyti budrumą.
Naktį taip pat reikia skirti dėmesio ir mitybai, nes tuo metu dirbant ir nevalgant, ryte gresia persivalgymas. „Jei prisivalgysite prieš miegą – nesvarbu, kad tai bus rytas – viskas, ką suvalgysite, virs riebaliniu sluoksniu“, – sako A. Pauliukevičius.
Dirbant naktimis, rekomenduojama valgyti baltymus: kiaušinius, liesą mėsą, žuvį ir liesus pieno produktus, taip pat daržoves. Patartina vengti angliavandenių (vaisių ir kruopų), tačiau nereikia bijoti riebalų, nes jie prailgina maisto virškinimą ir leidžia kontroliuoti alkio jausmą. Valgant riebią žuvį, A. Pauliukevičius rekomenduoja rinktis lašišą ar upėtakį, o mėgstantiems salotas, vartoti avokadą bei alyvuogių ar riešutų aliejų.
