Eilinė migranto istorija
Jurgita Norvilė jau keletą metų gyvena Didžiojoje Britanijoje. 28-erių metų moteris pasakojo, jog gyvendama svetur jaučiasi prastai dėl ją nuolat lydinčio migrantės statuso. „Lietuvoje sėdėjau biure ir buvau šiokia tokia bosė, o čia esu migrantė, dirbanti nekvalifikuotą darbą. Eisiu darbuotis į „Ikea“ sandėlį. Žinoma, dėl pinigų – man per savaitę mokės 400 svarų. Bet noriu grįžti. Kita vertus, bijau, kad nebemokėsiu gyventi Lietuvoje. Ten maži atlyginimai, o kainos didelės.“
Jurgita išvyko spontaniškai, nė nebaigusi studijų Vytauto Didžiojo universitete. Prisiklausiusi istorijų apie lengvai uždirbamus pinigus užsienyje. Bet realybė buvo kitokia – moteris ilgą laiką neturėjo darbo ir buvo besiruošianti vykti atgal į Lietuvą, kol nesutiko būsimojo vyro. Tai – pagrindinė priežastis, ją sulaikanti nuo grįžimo.
Jurgita nebandė ieškoti psichologinės pagalbos, nes nežino, kur galėtų kreiptis. Ji tikina suprantanti savo psichologines problemas, su kuriomis vis dėlto nepavyksta susidoroti.
Pasak psichologų, didžiausią nerimą jaučia tie emigrantai, kurie išvyko neturėdami konkretaus tikslo. Todėl jiems stinga motyvacijos, o tai vėliau gali peraugti į depresiją. Jurgita jaučia susvetimėjimą tarp lietuvių emigrantų, todėl neįsivaizduoja, kokio sutikimo gali tikėtis grįžusi.
Anot psichologės Sonatos Marčėnienės, dažniausiai pagalbos kreipiasi tie migrantai, kurie užsienyje yra praleidę ne vienerius metus. Tik po adaptacijos proceso iškyla senos ir naujos psichologinės problemos. O kalbos barjeras neleidžia lankytis pas vietinius specialistus, todėl žmogus su problemomis lieka vienas.
Laimėtojai ir nevykėliai
Psichologinis klimatas, tolerancija ir pagarba žmogui yra ne mažiau svarbūs nei ekonomika. Todėl jau septintus metus emigrantams ir grįžtantiems tautiečiams teikiamos nemokamos psichologinės konsultacijos. „Neturime valstybės vizijos. Mūsų turtas yra žmonės, o mes tą turtą naikiname.
Požiūris į žmogų visiškai nepasikeitė. Juk ne tik dėl finansų visi emigruoja“, – teigia VšĮ „Gera būsena“ atstovas Arnoldas Kuzma, atsakingas už psichologines konsultacijas.
Šalyje vyrauja įtampa tarp emigravusių ir likusių tėvynėje lietuvių. Psichologinės pagalbos projekto pradžioje buvo juntama ypatinga priešprieša. Atsirado įsitikinimas, kad likusieji yra pralaimėtojai, o išvažiavusieji – genijai. Toks emigracijos vertinimas labiausiai būdingas vietiniams. Anot A. Kuzmos, taip atsirado ir atostogų fenomenas, kai grįžę atostogauti emigrantai imdavo švaistyti pinigus, jog parodytų, kad yra laimėtojai. Nors užsienyje jie gyvendavo ne ką geriau nei kiti lietuviai gimtinėje.
Psichologinės problemos
Kuriamos reintegraciją turėsiančios palengvinti sistemos, bet realybėje žmonės vis tiek susiduria tiek su socialiniais, tiek su psichologiniais iššūkiais. „Kviesime emigrantus sugrįžti, o ką mes jiems čia duosime. Jo statusas lygiai toks pat kaip ir pabėgėlio. Jis čia nieko neturi. Mūsų kalbos dar nieko neišsprendžia“, – įsitikinęs A. Kuzma.
Reemigrantai susiduria su netikrumu dėl ateities, sunkia adaptacija ir staigiais gyvenimo pokyčiais. Jiems vis dar trūksta informacijos apie pasirengimą grįžti. Dėl to tik nedaugelis imasi realių veiksmų šiam tikslui įgyvendinti. Be to, konsultacijų metu A.Kuzma pastebėjo, kad tarp planuojančių grįžti lietuvių vyrauja baimė – ką apie mane pamanys.
Valstybei parūpo emigrantai
Prieš šešerius metus pirmą kartą buvo finansuotas projektas, kurio metu emigrantai galėjo gauti nemokamų psichologinių konsultacijų internetu. Jau tuomet į savanorius kreipėsi keli šimtai asmenų iš įvairių pasaulio šalių. Projektas tęsėsi ir tapo dalimi kitos iniciatyvos, kurios esmė – formuoti teigiamą migrantų įvaizdį.
2012 metais buvo patvirtinta „Globalios Lietuvos“ programa, kuria siekiama įtraukti užsienyje gyvenančius lietuvius į įvairių sričių.
Lietuvos gyvenimą. Viena priemonių – jau minėta psichologinė pagalba. Šiuo metu prioritetas – skatinti tautiečius sugrįžti. Todėl stengiamasi sukurti paslaugų sistemą, kuri padėtų grįžtantiems lietuviams reintegruotis gimtinėje.
Tokie projektai turėtų reikšti, kad keičiasi požiūris į emigrantus ir išvykusieji imami laikyti Lietuvos dalimi. Tačiau kol kas tai galioja nutekėjusiems protams, o ne eiliniams emigrantams.
Tarp kitko
Dažniausiai emigrantai skundžiasi nerimu, pašlijusiais santykiais su partneriu ar šeima. Ieškančius pagalbos kamuoja depresinė būsena. Žmonės susiduria su adaptacijos, kuri kartais užsitęsia, problemomis.
Emigrantai turi problemų dėl vaikų, kuriems sunku prisitaikyti naujoje šalyje arba jie yra palikti gimtinėje. Jie taip pat skundžiasi psichosomatinėmis problemomis, juos kamuoja žema savivertė. Dažnas susiduria su problemomis darbe, turi priklausomybių. Psichologinės pagalbos ieško ir turintys suicidinių ketinimų – tai ilgai nesprendžiamų problemų pasekmė.
