Pinigus kaimo žmonėms siūlę Šilutės gyventojai Petras Šeperys ir Mindaugas Luzinas buvo ne tik nuteisti, bet ir gavo po 80 MGL (3 012,80 Eur) baudą.
Per praėjusiais metais vykusius savivaldybių tarybų ir merų rinkimus nuteistieji ragino balsuoti už Lietuvos socialdemokratų partiją ir jos iškeltą kandidatą į merus Sigitą Šeputį.
Tai konstatavo jau antras teismas, išnagrinėjęs P. Šeperio ir M. Luzino apeliacinius skundus dėl jiems paskelbto nuosprendžio – nors nuteistieji neigė, kad papirkinėjo rinkėjus, jų skundai buvo atmesti kaip nepagrįsti, o paskelbtas nuosprendis pripažintas teisėtu ir paliktas galioti be pakeitimų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad balsuoti už socialdemokratus sutiko 4 kaimo žmonės – juos M. Luzinas atvežė į Šilutę ir laukė, kol jie nueis į rinkimų apylinkę ir atiduos balsus už socialdemokratus. Bet pareigūnai buvo greitesni – jie M. Luziną sulaikė, pas jį kišenėje buvo rasta 12 kupiūrų po 5 Eur, kuriuos teismas vėliau nutarė konfiskuoti.
O atvežti kaimo žmonės net neneigė, kad jiems už balsavimą buvo pažadėti pinigai. Jie sakė, kad po balsavimo turėjo pateikti įrodymą – balsavimo šaknelę. Kitaip – nebūtų gavę pinigų.
Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas nustatė, kad su rinkėjais dėl balsų pirkimo susitarė P. Šeperys. Tuo metu šis kategoriškai kratėsi kaltės ir teisme aiškino, kad rinkimų dieną net pats nedalyvavo rinkimuose, o policijos pareigūnai jį apklausė tik praėjus dešimt dienų po rinkimų.
Maža to, P. Šeperys tikino, kad per visas apklausas policijoje buvo neblaivus, todėl painiojosi duodamas parodymus.
„Visose apklausose buvau apimtas streso ir visada neblaivus, todėl nesupratau, ko iš manęs norima, duodamas parodymus painiojausi, o tyrėjai tik aiškino, kad prisipažink ir nieko tau nebus“, – teismui nurodė nuteistasis.
Jis taip pat pabrėžė, kad policijos pareigūnai nerado jokių su rinkimais ir rinkėjų papirkinėjimu susijusių įkalčių.
Tuo metu M. Luzinas, kuris teismo taip pat prašė išteisinti dėl kaltinimų, aiškino, kad jo veiksmai nuvežant nukentėjusiuosius iki balsavimo vietos neturėjo tiesioginės įtakos jų apsisprendimui balsuoti ir netrukdė jiems realizuoti savo teisę rinkti.
Baudžiamajame kodekse už trukdymą pasinaudoti rinkimų teise yra numatytos kelios bausmių rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.