Kodėl tik atšaldytai ir šviežiai? Kodėl tik raudonai mėsai, o ne vištienai ar paukštienai? Kodėl pasirinkta labai siaura maisto produktų grupė?
Juk lengvatinis PVM tarifas negalios dešrelėms ar skilandžiams, todėl jam pritarus būtų sukurtos prielaidos pigti tik pačiai mėsai, o ne jos gaminiams.
Kaip dar praėjusią savaitę informavo premjero Algirdo Butkevičiaus atstovė Evelina Lazdauskienė, su finansų ministru ir socialdemokratų frakcijos atstovai sutarta, kad atšaldytai ir šviežiai mėsai būtų taikomas lengvatinis 5 arba 9 proc. PVM tarifas. Jei tokiam pasiūlymui pritartų Seimas, jis įsigaliotų nuo spalio mėnesio.
Ši lengvata nebūtų taikoma žuviai ar paukštienai. Skaičiuojama, kad toks sprendimas sumažintų šalies biudžetą apie 80 mln. eurų.
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius tokią iniciatyvą sveikina, tačiau teigia, kad reikėtų į šią lengvatą įtraukti daugiau produktų: jei lengvata bus taikoma tik atšaldytai ir žaliai mėsai, mėsos produktams galimybės pigti nebus.
„Čia yra valstybės požiūris, kuris turėtų būti platesnis. Kai gretimoje valstybėje yra 5 proc. lengvatinis mokestis, tai gyventojai ir važiuoja pirkti į Lenkiją, o kenčia vidaus gamintojas, augintojai ir sukuriamas sistema, kur vyksta ne gamybos verslas, o perpardavimas, nes turgaus prekyboje tik ir naudojamasi PVM skirtumu, o naujo nieko nekuriama“, - kalbėjo mėsos perdirbėjų atstovas.
E. Mackevičius paminėjo, kad visuomenėje dažnai suprantama, kad marinuota mėsa ar paprasčiausia šašlykų mėsa yra šviežia mėsa, tačiau iš tiesų tokios prekės yra priskiriamos prie mėsos gaminių, todėl tokių produktų kainos taip pat nepajustų lengvatinio PVM įtakos.
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija pasisako už tai, kad ši lengvata būtų taikoma ir tokiems mėsos produktams kaip virtos dešros, dešrelės.
„Tai yra tas segmentas, kuris yra labiausiai vartojamas, o jau rūkytiems, vytintiems mėsos gaminiams, kurie yra brangūs, būtų galima palikti standartinį PVM (21 proc. - red.), nes tai nėra pirmo būtinumo prekės“, - kalbėjo pašnekovas.
Pasiteiravus, ar logiška atrodo tai, kad mokestinė lengvata suteikiama tik vienai, labai konkrečiai maisto produktų grupei E. Mackevičius teigė, kad, pavyzdžiui, pienas, kitaip nei mėsa, nėra perkamas ateičiai ar šaldomas ateities vartojimui: „O mėsos galima daug nusipirkti, užsišaldyti ir ilgai vartoti“.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto vadovas Žilvinas Šilėnas sutiko, kad PVM lengvata sumažintų žalios ar atšaldytos mėsos kainas, tačiau kartu jis negali suprasti, kodėl išskiriama viena maisto produktų grupė.
„Kodėl būtent tik tiems produktams, o ne kitiems. Jei sprendimas priimamas tikintis, kad tai sumažins galutines kainas, kodėl apsiribojame tik mėsa“, - klausė jis.
Pasak Ž. Šilėno, geresnis sprendimas būtų lengvatą įvesti visiems maisto produktams, o dar geriau – apskritai mažinti PVM tarifą: „Būtų galima grąžinti iki 18 proc., o jei dar ambicingiau žiūrint, būtų galima jį mažinti iki 15 proc.”.
Premjero patarėja Evelina Butkutė-Lazdauskienė aiškino, kad kol kas su socialdemokratų frakcijos nariais kalbėta tik apie PVM lengvatą mėsai, nes yra siekiama daugiau tikslų nei tik sumažinti jos kainą.
„Yra ne tik siekis sumažinti jos kainą, bet ir padidinus prieinamumą paskatinti gyvulininkystės sektorių. Norisi, kad lietuvių ūkininkai čia pagamintą kiaulieną ir jautieną pardavinėtų Lietuvos turguje, o ne lenkišką, kuri dėl PVM lengvatos kaimyninėje Lenkijoje yra pigesnė ir prieinamesnė“, - teigė ji.
Primename, kad 18 proc. PVM tarifas Lietuvoje galiojo iki 2008 m. pabaigoje įvykusios, taip vadinamos naktinės mokesčių reformos.
5 proc. lengvatinis PVM tarifas šviežiai atšaldytai mėsai, paukštienai ir žuvims galiojo 2002-2008 m.
„Jei norime konkuruoti su Lenkijos faktoriumi, protinga būtų lengvatą taikyti visiems produktams. Jei tikime, kad mažesnis PVM pritrauktų čia pirkti ir daugiau latvių, tai padarykime visoms prekėms, kad matytume, jog žmonės važiuoja ne tik bulvių, bet ir televizorių pirkti, - komentavo Ž. Šilėnas. - Sprendimai turi būti teisingi, proporcingi. Tikriausiai būtų keista, jei būtų pasakyta, kad lengvata bus taikoma tik makaronams“.
Lengvata – ne dėl kainų?
Tuo metu SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda svarsto, kad politikai prie PVM lengvatos tik atšaldytai ir šviežiai mėsai liko dėl biudžeto išskaičiavimo.
„Didžiausia problema, kad dabar visos gamintojų grandinės sukils į kovą dėl lengvatų savo sektoriui. Matome, kad jau kyla į kovą tie, kurie perdirba mėsą ir taip pat norėtų lengvatos. Jau prieš kurį laiką sakiau, kad vertėtų pakankamai plačiai nustatyti lengvatą – įtraukti žalią mėsą ir mėsos gaminius, pieną ir pieno produktus ir daugiau tuo klausimu nediskutuoti. Bet, matyt, dėl fiskalinių motyvų buvo pasirinkta siaura produktų grupė“, - komentavo ekonomistas.
G. Nausėda vis dėlto siūlė politikams į lengvatą žiūrėti plačiau: vertinti ne tik tiesiogiai netenkamų biudžeto pajamų dėl sumažinto PVM, bet nepamiršti apyvartos augimo, šešėlinės ekonomikos sumažėjimo.
„Pats sprendimas nėra blogas, bet jo įgyvendinimas gali būti blogas. O to norėtųsi išvengti ir jau dabar reikėtų pradėti atidžiai stebėti kainų pokyčius šiame sektoriuje. Reikia žiūrėti, ar neatsitiks taip, kad kainos iki spalio pakils panašiu procentu, o po to kaina bus sumažinta, kiek bus galima pagal lengvatą ir susidarys įspūdis, kad kažkas pasikeitė į gerąją pusė, o kainos iš tiesų liks kaip dabar“, - savo įžvalgomis dalinosi G. Nausėda.
Ekonomistas taip pat įžvelgė dar vieną gerąją PVM lengvatos atšaldytai ir žaliai mėsai pusę: tai padėtų mažinti šešėlinę ekonomiką, nes, pasak jo, mėsos sektoriuje jos dalis yra ypač didelė, o šešėlinės ekonomikos mažinimas duotų pozityvų stimulą biudžeto surinkimui.
