Švedijoje vos vieno telefoninio skambučio pakanka politiko mokesčių deklaracijai gauti. O norvegų itin aktyvus domėjimasis vienas kito mokamais mokesčiais netgi pramintas finansine pornografija.
Nutekintų „Panama Papers“ dokumentų skandalas privertė britų politikus atskleisti informaciją apie sumokėtus mokesčius, kuri tradiciškai būdavo paslaptyje. Panašų spaudimą jaučia ir kandidatai į JAV prezidento postą, tačiau Skandinavijos šalių gyventojų mokesčių deklaracijos yra laisvai prieinamos.
Kaip rašo naujienų agentūra „Reuters“, kiekvienų metų lapkričio mėn. Suomijos spaudoje publikuojamas 10 tūkst. daugiausiai uždirbančių šalies gyventojų sąrašas.
Taip pat publikuojamu ir daugiausiai mokesčių sumokančių garsenybių ir sporto žvaigždžių sąrašai. Prieš dvejus metus „Clash of Clans“ mobiliesiems skirto žaidimo įmonės „Supercell“ įkūrėjai atskleidė sumokėję po 54 mln. eurų pajamų ir kapitalo mokesčių ir tapo Suomijos rekordininkais pagal per metus sumokėtų mokesčių dydį.
Norvegijoje mokesčių deklaracijos viešai skelbiamos nuo 1863 m. ir iš pradžių būdavo tiesiog kabinamos ant miesto rotušės sienų.
Ne vieną dešimtmetį bet kuris šios šalies gyventojas galėdavo pateikti anonimišką užklausą dėl kito asmens sumokėtų mokesčių, o tai kėlė pagrįstą nerimą dėl galimo per didelio norvegų domėjimosi kitų finansiniais reikalais.
Mokestinis atvirumas kartais pateikia netikėtumų. Žiniasklaidoje pranešama, kad 2014 m. daugiausiai pajamų gavęs Norvegijos gyventojas – palyginti mažai žinomas elektros energija prekiaujantis ir investuojantis Einaras Aasas. Pranešama, kad jo metinės pajamos siekė apie 51 mln. eurų.
Nerimas, kad anonimiškų užklausų su mokesčiais susijusiai informacijai gauti sistema gali būti panaudota vagims informuoti, paskatino griežtinti taisykles, kai 2013 m. prie Norvegijos valdžios vairo stojo dešiniųjų vyriausybė.
Tvarka buvo pakeista ir dabar siekiantys gauti tokio pobūdžio informacijos privalo atskleisti savo tapatybę. Pasikeitus taisyklėms užklausų dėl mokesčių deklaracijų peržiūros skaičius drastiškai sumažėjo iki 2,15 mln., nors nuo 2013 m. spalio mėn. iki 2014 m. spalio mėn., kai šią informaciją dar buvo galima gauti neatskleidus tapatybės, užklausų gauta net 16,5 mln. Derėtų nepamiršti, kad Norvegijos gyventojų skaičius siekia 5 mln.
Didelė dalis Skandinavijos šalių gyventojų naudojasi mokestiniu atvirumu siekdami sužinoti kolegų gaunamus atlyginimus, o tai itin pravartu derantis dėl algos.
„Manau, kad tai buvo gera idėja“, - teigė traukinio stotyje Osle sutikta norvegė Tonje.
Moteris atsisakė atskleisti savo pavardę, nes teigė nenorinti, kad kiti žinotų apie jos pomėgį šniukštinėti.
„Galėdavau peržiūrėti žmonių, dirbančių įmonėse darbą, kokio aš ieškau, gaunamus atlyginimus, bet dabar viskas pasidarė daug sudėtingiau“, - tęsė moteris, turėdama galvoje anonimiškų paieškų draudimą.
Švedijoje vos vieno anonimiško telefoninio skambučio į mokesčių inspekciją pakanka, norint išsiaiškinti, kas ir kiek sumokėjo.
Beveik visos su mokesčiais susijusios detalės yra viešai prieinamos, Švedijos populiarūs leidiniai dažnai publikuoja daugiausiai uždirbančių ir daugiausiai mokesčių sumokėjusių šalies gyventojų sąrašus. Tokios atvirumo politikos šaknys glūdi tradicijose. Švedijoje gyvuojančios Jantės įstatymo koncepcija reiškia, kad nė vienas nėra ypatingas ar turėtų toks jaustis, taigi stengiamasi įvertinti galimus esminiam šalies kolektyvizmui kylančius pavojus.
Švedijoje, kur socialinės sistemos pagrindas yra aprūpinimas nuo gimimo iki mirties, o tai pavyksta užtikrinti iš gyventojų surenkant didelius mokesčius ir užsitikrinant pasitikėjimą sistemos skaidrumu, mokesčių inspekcija viešosios nuomonės apklausose nuolat įvardijama kaip patikimiausia institucija.
„Pasitikėjimas – tai Skandinavijos mokestinio atvirumo pagrindas“, - patikino politikos mokslų profesorius iš Danijos Aarhus universiteto Tinggardas Svendsenas.
„Norvegijos, Švedijos ir Danijos socialinės apsaugos sistemos iš esmės yra kolektyvinis draudimas, kai pasitikima, kad visi kiti šalies gyventojai dirbs ir mokės mokesčius; toks pasitikėjimas kitais žmonėmis pasireiškia mokamų mokesčių viešu publikavimu“, - Skandinavijos mokesčių sistemos esmę apibūdino T. Svendsenas.
Jo teigimu, apklausos rodo, kad Skandinavijos šalių gyventojai užima lyderiaujančias pozicijas vertinant pasitikėjimą kitais žmonėmis. „Akivaizdu, kad atvirumas yra svarbus“, - teigė Norvegijos profesinių sąjungų konfederacijos vyriausiasis ekonomistas Steinas Reegardas.
„Bent jau gerai informuotiems viešiems debatams apie skirtingus atlyginimų lygmenis visuomenėje, ar tai būtų vadovų atlygio, ar teisės į vienodą atlyginimą klausimas“, - patikino jis.
Vis dėlto ši informacija vertinama nevienareikšmiškai, o OECD ekonomistas Herwigas Immervollis teigia neįžvelgiantis tiesioginių sąsajų tarp pajamų skaidrumo ir skirtingų kategorijų darbuotojų atlyginimų skirtumų.
Remiantis 2015 m. Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ paskelbta ataskaita, Švedijoje moterų ir vyrų atlyginimų skirtumas siekia apie 15 proc. Suomijoje – beveik 19 proc., o ES vidurkis šiek tiek viršija 16 proc. „Tai būdinga Suomijai, bet aš nežinau, kam tai naudinga, galbūt žiniasklaidai“, - svarstė vyriausiasis mokesčių politikos specialistas iš lobistinę veiklą vykdančios įmonės EK Tero Honkavaara.
Ironiška, tačiau Danija, kur mokesčių deklaracijos nėra viešos, - vienintelė Skandinavijos šalis, kur politikų mokami mokesčiai yra sukėlę prieštaringų vertinimų. 2010 m. tuometinė Danijos ministrė pirmininkė Helle Thorning Schmidt buvo priversta pripažinti padariusi didelę klaidą, kai jos mokesčių deklaracija buvo paskelbta populiariame leidinyje.
Paaiškėjo, kad jos apartamentams Kopenhagoje buvo taikomos mokestinės lengvatos, nors to neturėjo būti.
Vis dėlto didžiajai Skandinavijos šalių gyventojų daliai skaidrumas yra labai svarbus, bet abejojama, ar šiuo pavyzdžiu išdrįstų sekti kitos šalys, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė (JK).
„Manau, labai sudėtinga pritaikyti švedišką mokesčių deklaracijų viešą prieinamumą kitose šalyse“, - įsitikinęs vyriausiasis konsultantas iš viešųjų ryšių įmonės „Prime“ Janerikas Larssonas. „Švedija – maža šalis, panašu, kad mūsų itin didelio pasitikėjimo tradicijos neįmanoma eksportuoti“, - teigė jis.
