Niūriai pagarsėjusios Černobylio elektrinės konservavimo darbai, nors ir smarkiai vėluodami, bet juda pirmyn. Prancūzų kompanijos jau baigia milžinišką metalinį stogą, kuris turėtų visiškai uždengti sprogimo suniokotą ketvirtąjį reaktorių.

Patikimai uždengus avarijos vietą, galbūt bus galima pradėti ardyti reaktorių. Tai, be abejo, truks daugybę metų, bet tada Černobylio elektrinė jau nebebus aplinką teršiančių radioaktyvių dulkių ir dujų šaltinu.

Dabar daugiau problemų kelia milžiniška kelių tūkstančių kvadratinių kilometrų ploto Černobylį supanti zona, kurioje neturėtų būti vykdoma jokia veikla.

Bet jos pakraščiuose ir Ukrainoje, ir Baltarusijoje ūkininkaujama – kuo toliau, tuo intensyviau. Pavyzdžiui, vienas ūkis Baltarusijoje yra už 45 km nuo Černobylio. Jau porą metų iš čia į pieno perdirbimo gamyklą kasdien iškeliauja po porą tonų pieno.

Vieną tokį pieno pavyzdį paėmę naujienų agentūros „Associated Press“ žurnalistai nuvežė jį į Minską ir paaiškėjo, kad radioaktyvaus stroncio-90, kuris kauluose gali pakeisti kalcį, koncentracija šiame pavyzdyje 10 kartų viršijo europines normas ir pusantro karto tas, kurias naudoja rusai ir jiems maisto prekes gaminantys baltarusiai.

Vietos gamintojai sako, kad parduotuvėse tokio pieno negali būti, bet baltarusių gamtosaugininkai neatmeta galimybės, kad iš Černobylio zonos atvežamos žaliavos tiesiog sumaišomos su švaresnėmis.

„Taigi gali būti taip, kad parduotuvėse nusipirksime pieno ar mėsos, kurioje dozė neviršija normos, bet, mano nuomone, tai vis vien pavojinga sveikatai“, – sako Gamtosaugos organizacijos „Žaliasis tinklas“ įkūrėja Irina Suchy.

Minsko onkologinių ligų centras gydo ir renka duomenis apie žmones iš Černobylio ir aplinkinių regionų daugiau kaip 30 metų ir jo statistika kol kas optimizmo nesuteikia. Ypač kalbant apie skydliaukės vėžį – vieną pagrindinių radiacijos sukeliamų sunkių ligų.

Minsko onkologijos centro vadovas Jurijus Demidčiukas pats daug metų rinko duomenis apie šią ligą. Sergamumas pradėjo didėti iškart po avarijos. Vėliau kiek stabilizavosi, bet dabar vėl pradėjo augti.

Formaliai maisto produkcijos radiologine patikra Baltarusijoje užsiima pačios įmonės. Turint omenyje, kad žemės ūkio produkcijos gamyba uždirba apie 15 proc. šalies eksporto pajamų, nenuostabu, kad praėjus 30 metų po Černobylio katastrofos, ekonominių problemų spaudžiami baltarusiai ir ukrainiečiai norėtų įdarbinti kuo daugiau nenaudojamų Černobylio zonos žemių.