„Vokietija remia Lietuvą, mes esame partneriai tiek Europos Sąjungoje, tiek NATO, ir ES bei NATO yra priėmusi sprendimus, kaip bus elgiamasi tokios agresijos atveju“, - BNS antradienį sakė ambasadorė Jutta Schmitz (Juta Šmitc).
„Nėra jokių abejonių, kad Vokietija taip pat prisidėtų prie tų mechanizmų vykdymo“, – pabrėžė diplomatė.
Tai ambasadorė sakė paklausta apie apklausos rezultatus, jog 57 proc. Vokietijos gyventojų mano, kad jų šalis neturėtų siųsti karių ginti Baltijos šalių ir Lenkijos, jei jas užpultų Rusija.
J.Schmitz pažymėjo, kad Vokietijos Vyriausybės ryžtą padėti Lietuvai gynyboje rodo ir šiuo metu pratybose čia dalyvaujantys vokiečių kariai.
„Lietuvoje ir dabar Vokietijos kariai dalyvauja NATO pratybose, ir nereikia abejoti Vokietijos Vyriausybės apsisprendimu ir ryžtu, kad tuo atveju, jei iškiltų grėsmė vienai iš NATO partnerių, įskaitant Lietuvą, tie mechanizmai, kurie numatyti agresijos atveju, pradėtų veikti ir Vokietija taip pat prisidėtų“, – pabrėžė ambasadorė.
„Tai buvo patvirtinta ir praėjusią savaitę, kai jūsų prezidentė viešėjo Vokietijoje ir kalbėjosi su Vokietijos prezidentu, Vokietijos kanclere, ten buvo patvirtinta, kad Vokietija remia Lietuvą ir prisidės prie jos saugumo“, – pridūrė J.Schmitz.
Vokietijos Bertelsmanno fondo antradienį paskelbtos apklausos rezultatai rodo, kad 57 proc. Vokietijos gyventojų mano, jog jų šalis neturėtų siųsti karių ginti Baltijos šalių ir Lenkijos, jei jas užpultų Rusija. Už tai, kad Vokietijos kariai turėtų padėti gintis, tyrime pasisakė tik 31 proc. respondentų, 12 proc. neturėjo griežtos nuomonės.
Tyrimą užsakęs Vokietijos Bertelsmanno fondas teigia, kad tokias nuotaikas lemia vokiečių pacifizmas ir nuomonė, kad Rusija nekelia grėsmės. „Dėl istorinės patirties, nuogąstavimai dėl Vokietijos kariuomenės siuntimo į vietas, kurias anksčiau buvo užpuolusi ir okupavusi Vokietijos kariuomenė, gali būti dar stipresni“, - rašoma ataskaitoje.
Tyrime gyventojų taip pat buvo klausiama, ar NATO turėtų įkurti nuolatines bazes Rytų Europoje ir Baltijos šalyse. Neigiamai į šį klausimą atsakė 49 proc. respondentų, teigiamai - 40 proc., kiti neturėjo nuomonės.
Apklausą kovo 4-12 dienomis atliko tyrimų kompanija „TNS Emnid“. Apklausoje dalyvavo 1000 žmonių, vyresnių nei 14 metų. Apklausą užsakė Bertelsmanno fondas Vokietijoje ir Viešųjų reikalų institutas Lenkijoje.