Kai nepasipiršo – paliko

Viena skaitytoja net drįso spėti, kiek laiko reikia laukti, kad vyras pasipirštų. Jos manymu, jei to dvejus metus nepadaro, vadinasi, ir nepadarys.

„Jei vyras neveda per dvejus metus, vadinasi, niekada neves. Taškas. Ką popierius keičia? Viską. Tik sugyventiniai ir sugyventinės, kuriems santuoka neprieinama, apsimeta, kad vynuogės
žalios, popieriukai nieko nekeičia. Jei nieko nekeičia, kodėl tada nesituokia? Iš tiesų, jei vyras nori šeimos, ją ir kurs. Nenori – nereikia. Ir nereikia savęs apgaudinėti šiuo klausimu. Tiesiog partneris neplanuoja su jumis ateities. Va ir viskas. O ką keičia popierius? Ar jūs investuosite į nuomojamą būstą? O į savo? Deja, sugyventinis (ir moteris, ir vyras) yra tik nuomojamas. Kam į jį investuoti, rūpintis ir t.t. Nusibodo, atsiras kitas, trečias, keturioliktas. O kai žmogaus reikia ne dėl šilto bliūdo, sekso ir atnešamos algos, tada ir vedybos staigiai suorganizuojamos“, – savo nuomonę išdėstė komentatorė „Bastetė“.

DELFI skaitytojos Linos patirtis – skyrybos po trejų metų, kai ištekėti norėjosi moteris juokais tegavo pasiūlymą sudaryti partnerystės sutartį.

„Aš šito laukiau beveik trejus metus, mylėjau tą žmogų ir šventai tikėjau, kad jis man nepasiperša tik dėl kažkokių vis atsirandančių problemų ir pinigų stygiaus. Tačiau kai pati juokų forma paklausiau, ar jis mane ves, man buvo pasakyta, o ką tas popieriukas keičia? Kodėl aš noriu gyventi pagal kažkokius standartus? O aš paprasčiausiai tenorėjau vadintis jo žmona, o ne meiluže ar sugyventine... Ir kai mano mylimas žmogus po trejų metų pasiūlė juokų forma partnerystės sutartį, aš supratau vieną dalyką – jis manęs niekada nemylėjo. Jam tiesiog buvo labai patogu“, – skaudžią patirtį komentaruose prisiminė DELFI skaitytoja Lina.

Jos manymu, „nuoširdžiai mylintis žmogus nebijo įsipareigoti kitam žmogučiui“. Kaip rašo pati, tai suvokti jai prireikė net trejų metų. „Ir kai tą supratau, mūsų santykiuose buvo padėtas taškas“, – komentare rašė Lina.

Panašia patirtimi pasidalijo ir DELFI skaitytoja Teodora – ji gailisi sprendimą skirtis priėmusi tik tuomet, kai sūnus buvo pirmokas. Ji sako: jei vyras delsia pirštis, nuo jo reikia bėgti.

„Kaip gaila, kad buvau tokia naivi ir ryžausi palikti vyrą jau tada, kai nesantuokinis sūnus jau buvo pirmokas. Vaikų jis labai norėjo, bent taip sakė, bet vestuvėms vis neturėjo pinigų, nors niekad nenorėjau didelės puotos. Kadangi mylėjau ir vis buvau įtikinėjama, kad ir jis myli, „užsisakėm“ dar vieną vaiką. Net tada jis nesuskubo tuoktis. Laikai tuomet buvo kiti, negražu buvo gimdyti netekėjusiai. Dėl to delsimo ėmėm pyktis, kol jis pasakė, kad, matai, pasirodo ir nevertėjo tuoktis.

Mergytė gimė per anksti ir neišgyveno. Tada aš jį ryžausi palikti. Vos atsikračiau, jam buvo patogu gyventi mano bute ir už nieką nemokėti. Tik dabar, po 25-erių metų, paaiškėjo, kokia tada buvau naivi. Jei vyras delsia pasipiršti – bėkit nuo jo“, – liūdną gyvenimo istoriją DELFI komentaruose rašė Teodora.

„Net labai mylint nereikėtų gaišti laiko su žmogumi, kuris jūsų nemyli. Geriau paverkti kelias dienas, mėnesius, nei būti nelaimingai tiek metų, kiek tavęs nemylinčiam žmogui būti patogi. Kol susiras tą, kurią myli“, – rašė ir kita komentatorė. Ji papasakojo savo draugės istoriją – po septynerių metų vyras, kartojęs, kad „popierius – nesvarbu“, paliko ją ir susituokė su kita moterimi.

„Mano draugė susimetusi gyveno 7 metus, pagimdė vaiką. Vyrukas vis aiškino, kad popierius – nesvarbu. Svarbu meilė. Sutiko savo gyvenimo moterį ir po metų ji buvo jo žmona. Popierius tapo labai svarbus. Jei žmogui svarbu sukurti šeima, turėti vaikų, tai jis to turi ir siekti su žmogumi, kurio tikslai tie patys. Tada meilė bus ilgalaikė ar net amžina. Meilę, beje, galima užsiauginti. Žmonės būdavo sutuokiami prievarta ir sugebėdavo vienas kita mylėti visa gyvenimą. Pilna pavyzdžių istorijoje“, – rašė komentatorė.

Susituokė po 12 metų draugystės

Tiesa, norinčias ištekėti, bet dar ant piršto žiedo nenešiojančias gali paguosti kitos skaitytojos – jos neigė paplitusį manymą, kad po ilgos draugystės santuokos planuose nelieka. Viena komentatorė prisipažino su vyru susituokusi po 12 metų – kai vaikas jau pradėjo eiti į mokyklą.

Kitas, savo patirtimi panoręs pasidalyti skaitytojas, pasidalijo glėbiu istorijų, jo galva, patvirtinančių, kad susituokti galima bet kada.

„Netiesa, man pačiai gyvenime nepasisekė, bet turiu tris kursiokes, kurios ištekėjo po 8-12 metų draugystės, dviem atvejais – po vaikų, vienu atveju – be vaikų. Turiu vieną bendradarbę, kurią sugyventinis vedė tik po trečio bendro vaiko, kita ištekėjo po septynių metų draugystės, kai pastojo. Turiu dvi klasiokes, kurios turi po du vaikus nuo vyrų, su kuriais jau ilgiau nei dešimtmetį – bendri namai, kitas turtas, o vestuvių kaip nėra taip nėra. Taip kad...“, – rašė skaitytoja.

Stebina noras ištekėti

Skaitytojų pastabos, panašu, pralinksmino skaitytojas, kurioms santuoka – visai ne būtinybė.

„ (…) Poroje saugumą sukuria (...) santykiai, artumas ir kiti nematomi, o jaučiami dalykai. Juk ne popierius ir žiedas porą saugo nuo skyrybų. Aš irgi gyvenu nesusituokusi. Ir jau 16 metų. Niekada man nereikėjo nei žiedo, nei santuokos liudijimo. Nes aš ir taip jaučiuosi mylima ir saugi", – rašė komentatorė „Keista“.

Apie tai, kad jai vestuvės nereikalingos, rašė ir kita, kartą jau išsiskyrusi skaitytoja.

„Vedybos – dar ne garantas nei saugumo, nei laimės, na, nebent skiriantis pavyks vyrą finansiškai nuskausminti. Susitikom su savuoju abu po skyrybų, kurios buvo ne fontanai abiems, ir ačiū – jokių popierių ir zaksų pas mus daugiau nebus. Gyvenam sau laimingai 10 metų ir vargo nematom, atvirkščiai, vyras labai stengiasi, aš taip pat, nes jau žinau, kad po vedybų abu dažnai apsileidžia ir jau nebesistengia dėl santykių... Tipo, pagavau grobį – padžioviau ir tiek žinių, ramu“ – nuomone dėstė kita komentatorė.

Jaunystė, beribis pokyčių noras, rimtų santykių baimė ar akimirką aptemęs protas – ne vienam žinomi pasiteisinimai, dėl kurių širdžiai artimas žmogus staiga tampa nereikalingas. „Galvojau, kad atsiras geresnis variantas“ – neretai teisinamasi, nors to, deja, vėliau tenka gailėtis. Klausiame Jūsų – ar jums teko graužtis dėl pasakyto „ne“ savo buvusiajai ar buvusiajam? Papasakokite ir už tai Jums gali atitekti du visos dienos bilietai (įrangos „Premium“ nuoma įskaičiuota) į „Snow areną“ Druskininkuose.

Rašykite spausdami čia arba el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Pasakiau ne“. Jūsų anonimiškumą garantuojame.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (871)