Turiu omenyje naująją užstato sistemą bei kartu su ja parduotuvėse ar šalia jų atsiradusius taromatus. Turbūt nemažai kas pasvarsto, ar pirmoji gyventojų pažintis su taromatais ir vakarietiškos praktikos pritaikymas Lietuvoje jau duoda rezultatų, ar keičia žmonių įpročius? Panašu, kad taip, nors visiškai priprasti prie naujovės gyventojams dar, matyt, prireiks šiek tiek laiko.
Rezultatai viršijo lūkesčius
Tai, jog Lietuvos gyventojai taromatus vertina palankiai, rodo per pirmuosius mėnesius gyventojų priduotų pakuočių skaičius. Šių metų vasarį, tik pradėjus veikti naujajai užstato sistemai, į „IKI“ prekybos tinklo parduotuvėse ir šalia jų esančius taromatus pristatyta beveik 863 tūkst. vienetų vienkartinės plastikinės ir skardinės taros. Galbūt kai kam galėtų pasirodyti, kad tai tik pirminio susidomėjimo ir atslūgsiančio žmonių noro išmėginti naujovę pasekmė, tačiau kovą pasiekta dar geresnių rezultatų.
Pirmąjį pavasario mėnesį gyventojai dar aktyviau naudojosi taromatais, o surinktos vienkartinės taros kiekiai, lyginant su vasariu, išaugo beveik 4 kartus ir siekė apie 3,2 mln. vienetų plastikinės ir skardinės taros. Iš viso „IKI“ tinklo parduotuvėse esančiuose taromatuose nuo jų veikimo pradžios jau surinkta maždaug 8,7 mln. vienetų vienkartinės taros pakuočių. Kartu su priduotais stikliniais buteliais šis skaičius siekia daugiau nei 11,2 mln. vienetų taros. Kiekvieną savaitę surenkamos taros apimtys ir toliau auga, o skaičiai gerokai viršija visas prognozes ir lūkesčius.
Gyventojų aktyvumas, naudojantis taromatais, regis, fiksuojamas visoje šalyje, o naująją užstato sistemą administruojančios įmonės „Užstato sistemos administratorius“ duomenimis, per beveik 3 mėnesius gyventojai, naudodamiesi visais Lietuvoje įrengtais taromatais, perdirbimui grąžino jau daugiau nei 23 mln. vienetų vienkartinių pakuočių.
Taros pridavimas reabilituojamas
Vis tik, nepaisant tikrai gerų pirmųjų rezultatų, dar kiek per anksti teigti, kad lietuviams naujoji užstato sistema jau tapo visiškai įprasta, o taros pridavimas taromatuose yra lygiai toks pats savaime suprantamas dalykas, kaip, tarkime, atsiskaitymas už pirkinius banko kortelėmis. Dalis gyventojų į naujovę vis dar žiūri skeptiškai, o išbandyti taromatų neretai nenori dėl kai kurių dar gan paplitusių įsitikinimų ir stereotipų. Vienas pagrindinių – nuostata, kad taros pridavimas yra asocialių asmenų, o ne sąmoningo, draugiškesniu aplinkai vartojimu suinteresuoto piliečio prioritetas.
Ne paslaptis, kad benamiai, asocialūs ar žalingų įpročių turintys asmenys iš tiesų yra aktyvūs taros surinkėjai – tiek anksčiau, kai parduotuvėse buvo surenkama tik stiklinės pakuotės, tiek dabar, pradėjus veikti naujajai sistemai. Vis tik, reikėtų nepamiršti, kad viena iš taromatų atsiradimo funkcijų ir yra siekis paskatinti visus gyventojus atsakingiau pažiūrėti į atliekų rūšiavimą ir pakeisti tendenciją, kai aktyviausi pakuočių grąžintojai yra minėtoms socialinėms grupėms priklausantys asmenys.
Daliai gyventojų tuščios taros grąžinimas į prekybos vietas vis dar atrodo tarsi neprestižinė, su jų įvaizdžiu ir socialine padėtimi nederanti praktika. Vis tik rūpinimasis švaresne aplinka, gamtai draugiškesnis vartojimas jokiu būdu neturėtų būti laikomas nepriimtinu. Priešingai – tai turėtų būti ir, tiesą sakant, yra sveikintina ir skatintina. Maža to, visuomenėje vis labiau plintančios „žaliosios“, ekologijos ir socialinės atsakomybės idėjos galiausiai turėtų ir visai pakeisti pasenusias nuostatas.
Švarai užtikrinti metami dideli pajėgumai
Taip pat yra nemažai žmonių, kuriems kyla abejonių dėl tvarkos ir švaros šalia taromatų palaikymo. Čia vėlgi reikėtų stoti į taromatų šalininkų pusę ir patikinti, kad švara taros surinkimo vietose yra nuolat prižiūrima ir palaikoma pagal užstato sistemos administratoriaus rekomendacijas. Tam yra skirtos netgi geresnės priemonės nei anksčiau veikusiuose taros surinkimo punktuose.
Dedama išties daug pastangų, kad naudojimasis taromatais vartotojams būtų kuo priimtinesnis, patogesnis ir paprastesnis. Žinoma, parduotuvių tinklo logistikai ir transportui tenka nemažas krūvis, tačiau surinkta tara iš jų išvežama kaip įmanoma dažniau, todėl pakuotės „IKI“ parduotuvėse neužsilieka ir nesikaupia.
Atsakingų gyventojų daugėja
Turbūt daug kam atrodo, kad taromatai parduotuvėse ėmė ir atsirado savaime. Iš tikrųjų atliktas nemažas darbas tam, kad sistema sklandžiai startuotų, o taromatams būtų rasta vietos parduotuvėse ir šalia jų.
Kaip ir minėjau, gerokai darbo padaugėjo ir mūsų logistikos departamentui, kuris turi pasirūpinti, kad surinkta tara būtų laiku išgabenta iš parduotuvių į logistikos centrus, o iš jų – pervežta įmonei „Užstato sistemos administratorius“, kuri ir administruoja taromatus. Nemažai papildomų rūpesčių tenka ir parduotuvių personalui, kuriam reikia nuolatos rūpintis taromatais – kasdien juos valyti, pakeisti maišus, išrūšiuoti stiklines pakuotes.
Puikiai suprantame, kad šios pastangos yra būtinos norint gyventi švariau, ir priimame tai kaip pareigą. Nuoširdžiai tikiu, kad vis didesnė dalis gyventojų į panaudotų pakuočių pridavimą žiūrės ne kaip į papildomą vargą ar prievolę, o galimybę prisidėti prie aplinkos tausojimo. Rūšiavimo svarbą, regis, jau supranta vis daugiau žmonių, o likusius naudotis taromatais turėtų paskatinti iš priduodamos taros gaunama ekonominė nauda. Užsienio šalių praktika rodo, kad susiformavus teigiamiems įpročiams, keisis ir nuostatos apie taromatus bei motyvacija jais naudotis.
