Didelė skola kelia finansų krizės ar ekonomikos augimo sulėtėjimo grėsmę, teigia leidinio apklausti ekonomistai.
2016 metų kovą Kinijos finansų sferos reguliavimo pareigūnai nukreipė į šalies ekonomiką maždaug 1 trln. juanių, o iš viso pirmąjį ketvirtį į ūkį buvo įlieta 2,6 trln. juanių. Taigi Kinijos bendroji vidaus ir užsienio skola trečiojo šių metų mėnesio pabaigoje pakilo iki 163 trln. juanių, arba 25 trln. JAV dolerių, skaičiuoja „The Financial Times“.
Savo skolos dydžiu Kinija jau prilygsta išsivysčiusioms pasaulio ekonomikoms. Tarptautinių atsiskaitymų banko (TAB) duomenimis, šių vidutinė skolos našta siekia 175 proc. BVP. Pirmauja Japonija – jos skola pakilusi iki 379 proc. BVP. Antrojoje vietoje Graikija – šalies skolai prilygsta 300 proc. pagaminamo bendrojo vidaus produkto. Atitinkamai Didžiosios Britanijos ir JAV skolos sudaro 245 ir 244 proc. BVP.
Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (36)