„Neretai moteris tą daro savo laisva valia arba dėl to, jog tradicijos sako, kad moteris yra ta, kuri rūpinasi šalia esančiais. Be to, visuomenė sako, jog šeimoje ji turi būti atsakinga mama, darbe - gera darbuotoja, savo srities žinovė ir panašiai“, - svarsto psichologė.
Pasak jos, moteris, besistengdama įgyvendinti visus jai keliamus uždavinius, kurie ateina iš išorės, o ne iš jos vidaus, kartais jų net neįsisąmonindama, tiesiog perima tam tikrą elgesio modelį.
„Sakykim jeigu moters mama buvo labai orientuota į tuos, kurie šalia jos, kad ji turi būti visiems padedanti, kad turi būti visus atjaučianti, visus atliepianti, kad ji turi būti 3 ar 4 namų kerčių laikytoja, kad turi būti puiki žmona, mama, turi dirbti ir padaryti viską, kas galima ar negalima, kas įmanoma ar neįmanoma greičiausiai moteris perims tokį elgesio modelį nesąmoningai“, - komentuoja pašnekovė.
Būtent todėl ji kviečia kiekvieną pirmiausiai savęs paklausti, ar tai, kad ji nebeturi laiko sau ir savo reikmėms, nėra tiesiog paveldėtas įprotis.
Pasak V. Malinauskaitės, visos mes norime būti mylimos, pripažintos, turėti artimus žmones, turėti palaikymą, užnugarį, savo komandą. Ir kartais, beieškodamos kaip tai padaryti, mes pačios save išbarstome, persistengiame, perdegame, nes nemokame atsisakyti, negalvojame, ar to reikia iš tiesų man pačiai, ar to reikia tiems, kurie šalia manęs.
„Jeigu pasižiūrėtume į kitų šalių tradicijas, matytume daug skirtingų atvejų, nes skirtingose šalyse, tradicijose moterys yra linkusios prisiimti sau skirtingus atsakomybių kiekius. Kai kur atsakomybė moteriai yra tiesiog užverčiama ant kupros, jos net neklausiant, ar ji to pageidauja ar ne, kai kuriose šalyse moterys drįsta pasidalyti ta atsakomybe su šalia esančiais žmonėmis“, - pasakoja V. Malinauskaitė.
Jos manymu, mes, lietuvės, esame linkusios būti stipriomis moterimis: dažna lietuvė apie save pasakytų „aš esu stipri“, o tai reiškia, kad ji gali iki nukritimo eiti, daryti, auginti, siekti savo tikslų, rūpintis savo šeima – tol, kol atsimuša į savo poliklinikos ar ligoninės duris.
„Man patiko vienoje knygoje perskaityta mintis: viena yra stipri moteris, kuri, kai nori, tam tikrą laiką gali „pavežti“ viską. Tačiau moteris, kuri žino savo vertę, viena pati visko nekraus sau ant pečių, ji nepabijos paprašyti pagalbos iš greta esančiųjų, nes ji moka save branginti“, - svarstė psichologė.
Anot jos, vyrai balansą tarp savo pareigų ir savo asmeninių poreikių atranda kur kas lengviau.
Todėl labai svarbu, kad moteris, kuri yra pripratusi gyventi tik dėl kitų, kitoje svarstyklių pusėje pasidėtų ir savo poreikius, pomėgius, sau skirtą laiką. Tada gyvenimo balansas bus kur kas geriau išlaikomas.
„Palinkėčiau nebijoti būti savimi ir nebijoti būti drąsiomis, nebijoti bandyti tai, kas yra nauja, nebijoti bandyti, tai, kas labai patinka, kas įkvepia. Nuolat ieškoti ir žvalgytis, kas džiugina, įkvepia ir suteikia džiaugsmo. Jeigu aš šiuo metu jaučiuosi blogai ir nepastebėta, neįvertinta – aš turiu pirmiausiai pagalvoti apie save, ko aš labiausiai noriu ir ko man labiausiai reikia. Tam net nereikia grandiozinių planų, užtenka pagalvoti, kad man dabar svarbu atrasti mažų, gražių dalykų kasdienybėje. O pastebėdamos savo poreikius išmoksime žengti ir tolesnius žingsnius, kurie bus gerokai reikšmingesni – ar mane tenkina mano darbas, mano statusas visuomenėje, mano veikla. Tai suteiks naujos jėgos moterims drąsiau prabilti ir pasakyti tai, kas joms iš tiesų svarbu, o ne tai, ką kiti norėtų iš jų girdėti“, - paragino psichologė.
Politinė reklama bus apmokėta iš LSDP rinkiminės sąskaitos
Užs. Nr. 2016-DJ-04/1