Tiek vidiniam, tiek išoriniam vartojimui
Viena garsiausių Lietuvos žolininkių Jadvyga Balvočiūtė DELFI aiškino, kad fitoterapijos atstovai pumpurus renka žiemą, o liaudyje nuo seno įprasta pumpurų rinkti iki jiems sprogstant.
„Juos arba užpila, arba džiovina ir tada turi labai gerą priemonę gijimui skatinti. Mes žiemą rinkome beržų pumpurus. Žmones galima paraginti prisirinkti beržų, juodųjų serbentų, topolių pumpurų. Tiesa, pastarųjų Lietuvoje bent 12 rūšių, tad dažniau renkami balzaminės arba ilgalapės tuopos pumpurai – jie labai dideli ir pilni balzamo. Užpylus, gaunasi panašus vaistas į pikį. Labai gerai prisidžiovinti liepų pumpurų“, - vardijo J. Balvočiūtė.
Žolininkė pasakojo, kad kai kurie žoleles, pumpurus užšaldo – sudeda į mažus hermetiškus maišelius ir įdeda į šaldiklį. Tai, jos teigimu, tikrai ne bloga praktika, vėliau, atlaidinus juos galima puikiai dėtis į karštus gėrimus, į vonią ar gaminantis kremus.
„Jei pumpurus rinksitės išoriniam vartojimui, ne taip blogai, tačiau jei ketinate pumpurų užpilus gerti, geriau pasirinkite tuos medžius, krūmus, kurie toliau nuo užterštų gatvių. Nuvykite į kaimą, mišką, ir pasivaikščiosite, ir sveikatai naudingų žolelių prisirinksite“, - patarė augalų žinovė.
Vien pumpurai ligų neišgydys
Homeopatė Jurgita Pinikienė sakė savo pacientams rinkti pumpurų nerekomenduoja, tačiau ne todėl, kad jie kenktų – tiesiog pašnekovė atstovauja klasikinį homeopatinį gydymą.
„Pati, žinoma, pasirenku. Pavasarį būtina prisiskinti juodųjų serbentų pumpurų. Turiu sodą, tad išgenėjusi krūmo šakas, kai jau sukrauti pumpurai, nuskabau ir susidžiovinu juos. Vėliau po keletą pumpurėlių įberiu, pavyzdžiui, į juodą arbatą. Tiesa, juos reikia vartoti saikingai bei vengti tiems, kurie yra alergiški. Net kai kurie homeopatiniai preparatai, kurių sudėtyje yra juodųjų serbentų, kai kuriems pacientams alergizuoja“, - perpsėjo ji.
Tuo metu homeopatas Saulius Antanavičius siūlė gamtoje sveikatos „bombų“ neieškoti. Jo teigimu, gydymą gamtos turtais reikia derinti pagal gyvenimo būdą – jei žmogus visą dieną prasėdi prie kompiuterio, o vakare sėda į automobilį – natūralu, kad organizmas bus išsekęs ir prašys papildomų resursų.
„Tad net jei prisirinksite ir vartosite pumpurus, o ydingo gyvenimo būdo nekeisite – naudos daug nebus. Tai tam tikra saviapgaulė, o ne sveika gyvensena“, - sakė homeopatas.
S. Antanavičius pats sakė pavasarį prisirenkantis kiaulpienių, dilgėlių, garšvos lapelių, beržų ar liepų pumpurų.
„Yra labai daug „gerų“ pumpurų, čia skonio reikalas. Daug svarbiau visuma, o ne vieno simptomo gydymas gamtos turtais“, - reziumavo pašnekovas.
Svarbu saikas
Pumpurams gražių žodžių negailėjo ir botanikė Živilė Lazdauskaitė.
„Mažame pumpure susikaupia visos gyvybinės medžio jėgos. Tai – tikrų tikriausia bundančio pavasario vitaminų bomba. Pumpuruose prasideda gyvenimas. Ten – visi fitohormonai, gijimą, augimą skatinančios medžiagos. Žinoma, valgyti, gerti juos naudinga, tačiau ne visus. Turime žinote, ką ir kodėl mes skiname. Gamtą turime pažinti ir prieš skindami žinoti, nuo ko konkreti augalo dalis mus gydys. O kaip šiandien yra? Vaikučiai net ąžuolo lapų nepažįsta“, - apgailestavo botanikė.
Pašnekovė sakė, kai galinti, prisiskina beržo, juodųjų serbentų pumpurų.
„Iš šlapimui padeda, ir apetitui. Tačiau jei esame sveiki, kam tuos pumpurus draskyti, skinti? Iš gamtos reikia ne tik imti, bet ir jai duoti. Žinoma, pavasarį esame nupezę, trūksta visokių medžiagų mums. Suvalgykime porą karklų „kačiukų“, didelių blindžių. Tai energijos užtaisas kaip granata! Esu pokario vaikas. Trūkdavo mums vitaminų, tai mes nuolat liepų pumpurus valgydavome, tačiau ne rieškučiomis, o po kelis. Juos kramtant, tokios gleivės burnoje atsirasdavo sveikos. Svarbiausia – saikas“, - tikino Ž. Lazdauskaitė.
Tinka tik sveikiems
Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro apsinuodijimų informacijos biuro vedėja Laima Gruzdytė perspėjo, kad nepažįstant augalų – geriau neeksperimentuoti, mat galima labai lengvai apsinuodyti.
„Kukmedis, ricinmedis, akacijos – nuodingi augalai. Jei valgysite beržų, pušų pumpurus, greičiausiai nieko nenutiks, nebent skrandį ar žarnyną suskaustų. Tačiau jei neturite žinių, nerizikuokite. Čia kaip su grybavimu – baravyką vienam atpažinti lengva, o kitam – nėkart jo nemačiusiam, gali būti pavojinga užduotis. Tas pats su augalais. Fitoterapija, gydymasis augalais labiau rekomenduojamas visiškai sveikam žmogui ir labai gerai žinant, ką ir kokiu kiekiu naudoti. Pasaulyje nėra baisesnių nuodų kaip natūralūs, gamtos nuodai“, - pabrėžė specialistė.
L. Gruzdytė priminė, kad net patys nekalčiausi, vaistiniai augalai gali pridaryti žalos. Pavyzdžiui, padauginus čiobrelio, galima lengvai pažeisti kepenis.
„Todėl arba kreipkitės į žolininkus, kurie parekomenduos, ką ir kaip, arba venkite tokios praktikos. Net ir geroje knygoje paskaičius, galima susipainioti, sumaišyti. Yra labai daug augalų – krūmų, krūmokšnių, žolių – kurie ne profesionalą gali suklaidinti“, - teigė pašnekovė.
Jei nesate tikri, galite paskambinti į Apsinuodijimų informacijos biurą ir pasitarti su jo specialistais. Dar geriau – prieš tai padaryti augalo nuotrauką.
„Skirtingi augalai sukelia skirtingus apsinuodijimo simptomus. Vieni sukelia pykinimą, vėmimą, viduriavimą, antri – dirginimą, treti gali pažeisti nervų sistemą. Štai, pavyzdžiui, apsinuodijus pakalnutėmis, gali sustoti širdis“, - vardijo L. Gruzdytė.
